Kai kurie Biblijos vertėjai žodžiu „pragaras“ verčia hebrajišką žodį šeʼōl ir graikišką žodį haidēs; abu jie reiškia simbolinį žmonijos kapą (Psalmyno 16:10, A. Vėliaus vertimas; Apaštalų darbų 2:27, K. Burbulio vertimas). Daugelis žmonių tiki, kad egzistuoja ugninis pragaras, kaip pavaizduota čia pridėtame religiniame paveiksle. Tačiau toks įsitikinimas nesuderinamas su Biblijos mokymais. Iš jos sužinome štai ką.

1.   Esantieji pragare neturi sąmonės, todėl negali jausti skausmo. „Jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole“ (Mokytojo 9:10).

2.   Į pragarą eina geri žmonės. Pavyzdžiui, ten patekti tikėjosi ištikimi Dievo tarnai Jokūbas ir Jobas (Pradžios 37:35; Jobo 14:13).

3.   Bausmė už nuodėmę yra mirtis, o ne kentėjimai ugniniame pragare. „Kas miręs, tas atsiteisęs už nuodėmę“ (Romiečiams 6:7).

4.   Tikėjimas ugniniu pragaru prieštarauja Biblijos mokymui, kad Dievas yra teisingas (Pakartoto Įstatymo 32:4). Kai pirmasis žmogus Adomas nusidėjo, Dievas jam pasakė, kad bausmei už tai jis tiesiog nustos egzistavęs: „Dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“ (Pradžios 3:19) Jeigu Adomas būtų nuėjęs į ugninį pragarą, vadinasi, Dievas būtų jam melavęs.

5.   Dievui net nekyla mintis amžinai ką nors kankinti. Įsitikinimas, jog jis baudžia žmones pragaro ugnimi priešingas Biblijos mokymui, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8; Jeremijo 7:31).