Ka e Kaya na iVolatabu ena Veiveisau ni Draki kei na Noda Gauna se Bera Mai
“Sa vakavuleqa tiko nikua na veisau ni draki. E rawa ni vakavuna me lala na noda vuravura.”—mai na nisusipepa The Guardian.
Eda vakavuna ga na kena vakacacani tiko na vuravura. Era kaya e levu na saenitisi, ni ka eda cakava e vakavuna me katakata sivia na vuravura. Qori e veisautaka sara ga na ivakarau ni draki, qai vakavuna e levu na leqa. Qo eso na kena ivakaraitaki:
Yaco qai veisau vakalevu na draki me vaka na katakata sivia, lauqa, kei na cagilaba. E lai vakavuna e levu na waluvu kei na kama.
Waicala na ucacevata, kei na waicevata ena Arctic.
Tubu na yalayala ni waitui.
E vakilai e veiyasa i vuravura na veiveisau ni draki. E kaya na niusipepa na New York Times ni oti na kena kumuni na itukutuku ni draki ena 193 na vanua: “Meda maroroya qai kua ni vakacacana na vuravura.” E kaya na World Health Organization ena vuku ni mate kei na rarawa e vu mai na veiveisau ni draki, “ni qo e dua na ka rerevaki e rawa nida sotava.”
Ia e rawa nida nuitaka na veika totoka ena gauna se bera mai. E parofisaitaka na iVolatabu na ituvaki e yaco tu nikua, na ka ena cakava na Kalou, kei na sala ena taqomaka kina noda veigauna se bera mai.
Na veisau ni draki e vakayacori kina na parofisai vakaivolatabu?
Io. Na veiveisau ni draki e vu mai ena katakata, e tautauvata sara ga kei na ituvaki e kaya na iVolatabu ni na yaco ena gauna qo.
Parofisai: Na Kalou ena “vakawabokotaki ira na vakarusai vuravura tiko.”—Vakatakila 11:18, ivakamacala e ra.
Na iVolatabu e parofisaitaka ni ka eda cakava ena rawa ni vakarusai kina na vuravura. Levu na ka eda cakava tu nikua e vakavuna na veiveisau ni draki, e rawa ni vakarusai kina na noda vuravura ena ivakatagedegede e duatani sara.
E vakadinadinataki ena parofisai qo e dua na vuna eda na sega ni rawa ni taqomaka kina na vuravura. E tukuni ni na yavala na Kalou ena gauna era “vakarusai vuravura tiko” kina na tamata. Dina ni vinaka na inaki ni ka era cakava eso, mera tarova na leqa e vu mai na veisau ni draki. Ia se mani vacava nodra sasaga, era na sega ni rawa ni tarovi ira na vakarusai vuravura tiko.
Parofisai: “Ena raici na veika vakadomobula.”—Luke 21:11.
E parofisaitaka na iVolatabu ni na vakilai “na veika vakadomobula,” se vakarerevaki ena gauna qo. Na veiveisau ni draki e vakavuna me yaco eso na veika vakadomobula e veiyasa i vuravura. Nikua, na vakacacani tiko ni veika bula era lai leqataka kina eso nodra veigauna se bera mai.
Parofisai: “Ni na duatani sara na iotioti ni veisiga. Nira na daulomani ira ga na tamata, era na lomana na ilavo, era na sega ni yalodina, era na sega ni via okati ena dua na veiyalayalati, era na dau veiliumuritaki, era na domoqa.”—2 Timoci 3:1-4.
E kaya na iVolatabu ni ka eda cakava e vakaleqa na veika bula. O ira na iliuliu ni matanitu kei ira na daunibisinisi, era vakaliuca ga na ilavo. Era sega ni via kauaitaka na noda veigauna se bera mai. Ke ra saga mada ga mera cakacaka vata, era na sega ga ni duavata mera tarova na veiveisau ni draki.
Na parofisai qo e vukei keda meda kua ni namaka ni na veisau nodra itovo e levu, ra qai taqomaka na vuravura. Ni kaya na iVolatabu era na nanumi ira ga, se ena “qai torosobu ga” na nodra itovo.—2 Timoci 3:13.
Vuna eda vakadeitaka kina ni na yavala na Kalou me cakava e dua na ka
E kaya na iVolatabu na Dauveibuli na Kalou o Jiova, a e kauaitaka na vuravura kei ira na tiko kina. Dikeva mada qo e tolu na tikinivolatabu e vakaraitaka na ka ena cakava.
1. Na Kalou “e sega ni bulia [na vuravura] me lala, e bulia ga me tawa”—Aisea 45:18.
Ena vakayacora na Kalou na nona inaki e vuravura. (Aisea 55:11) Ena sega ni vakalaiva me vakarusai se vakalalai.
2. “Era na taukena na vuravura na yalomalumalumu, era na kunea na marau vakasakiti ena levu ni vakacegu. O ira na yalododonu era na taukena na vuravura, era na qai bula tawamudu kina.”—Same 37:11, 29.
E yalataka na Kalou nida na bula tawamudu ena vuravura qo, da qai vakila na vakacegu.
3. “O ira na tamata ca era na muduki tani e vuravura.”—Vosa Vakaibalebale 2:22.
E yalataka na Kalou nira na vakarusai na daucaka ca, wili kina o ira na vakarusai vuravura tiko.
Ka ena cakava na Kalou ena veigauna se bera mai
Ena vakayacora vakacava na Kalou nona yalayala e vuravura? Ena vakayagataka e dua na matanitu, e vakatokai na Matanitu ni Kalou. (Maciu 6:10) Ena veiliutaki mai lomalagi. Ena sega ni gadreva na veivuke ni matanitu vakatamata me baleta na vuravura, kei na veika e tiko kina. Na Matanitu ni Kalou ena sosomitaka na matanitu vakatamata.—Taniela 2:44.
Na Matanitu ni Kalou ena cakava na ka vinaka vei keda kece, kei na vuravura. (Same 96:10-13) Raica mada na ka ena cakava na Kalou o Jiova ni vakayagataka nona Matanitu.
Vakavoutaka na vuravura
Ka e kaya na iVolatabu: “Ena reki na vanua talasiga kei na vanua sigasiga, kei na buca dravuisiga ena marau, ena se me vaka na senikau na sefaroni.”—Aisea 35:1.
Kena ibalebale ena gauna se bera mai: Ena vakavoutaka o Jiova na noda vuravura, na vanua mada ga e vakacacani tu vakalevu nikua.
Lewa na draki
Ka e kaya na iVolatabu: “O [Jiova] e vakaruruya na cagi, e maravu na biau ni wasawasa.”—Same 107:29.
Kena ibalebale ena gauna se bera mai: E tu vei Jiova na kaukaua me lewa na draki. Eda na sega tale ni vakaleqai ena draki ca.
Eda na vakavulici meda taqomaka na vuravura
Ka e kaya na iVolatabu: “Au na vakayalomatuataki iko qai vakavulici iko ena sala mo muria.”—Same 32:8.
Kena ibalebale ena gauna se bera mai: O Jiova e lesi keda meda taqomaka na vuravura. (Vakatekivu 1:28; 2:15) Ena vakavulici keda gona ena sala meda taqomaka na vuravura, na veika bula era tiko kina da qai veiyaloni kei ira.
a O Jiova na yaca ni Kalou. (Same 83:18) Raica na ulutaga, “O Cei o Jiova?”