Jehovos liudytojai politinio neutralumo laikosi dėl religinių priežasčių, pagrįstų Biblijos mokymais. Mes neužsiimame lobistine veikla, nebalsuojame už politines partijas ar kandidatus, patys nekandidatuojame į valdžios postus ir nedalyvaujame jokiuose veiksmuose, kuriais siekiama nuversti esamą valdžią. Neabejojame, kad Biblijoje pateikiamos svarios priežastys laikytis tokios nuostatos.

•   Sekame Jėzaus pavyzdžiu – jis atsisakė užimti politinį postą (Jono 6:15). Savo mokinius Jėzus mokė nepriklausyti pasauliui ir leido suprasti, kad jie neturi kištis į politinius reikalus (Jono 17:14, 16; 18:36; Morkaus 12:13–17).

•   Esame ištikimi Dievo Karalystei, kurią Jėzus turėjo omenyje sakydamas: „Bus paskelbta ši geroji naujiena apie karalystę visoje gyvenamoje žemėje“ (Mato 24:14). Kadangi esame Dievo Karalystės atstovai, kuriems pavesta skelbti apie jos atėjimą, laikomės neutralumo visų šalių, įskaitant tą, kurioje gyvename, politiniuose reikaluose (2 Korintiečiams 5:20; Efeziečiams 6:20).

•   Būdami neutralūs apie Dievo Karalystę galime laisvai kalbėti su visokių politinių pažiūrų žmonėmis. Savo žodžiais ir darbais stengiamės parodyti, jog tikime, kad pasaulio problemas išspręs Dievo Karalystė (Psalmyno 56:12 [56:11]).

•   Kadangi nepalaikome jokios politinės jėgos, esame vieninga tarptautinė brolija (Kolosiečiams 3:14; 1 Petro 2:17). O religijų, kurios kišasi į politiką, nariai tarpusavyje yra susiskaldę (1 Korintiečiams 1:10).

 Pagarba valdžioms. Nors politikoje nedalyvaujame, valdžias, kurioms esame pavaldūs, gerbiame. Taip paklūstame Biblijoje duotam įsakymui: „Kiekviena siela tebūna klusni viršesnėms valdžioms“ (Romiečiams 13:1). Laikomės įstatymų, mokame mokesčius, remiame valdžios pastangas rūpintis savo piliečių gerove. Neprisidedame prie jokių bandymų nuversti valdžią, priešingai, klausome Biblijos paraginimo melstis „už karalius ir visus, užimančius aukštą padėtį“, ypač kai jie turi priimti sprendimus, galinčius turėti įtakos tikėjimo laisvei (1 Timotiejui 2:1, 2).

 Taip pat gerbiame kitų teisę patiems apsispręsti politiniais klausimais. Pavyzdžiui, netrukdome vykti rinkimams ir nekliudome norintiems balsuoti.

 Ar mūsų neutralumas yra kažkas naujo? Ne, tokios pat nuostatos laikėsi Jėzaus apaštalai ir kiti pirmo amžiaus krikščionys. Knygoje Beyond Good Intentions sakoma: „Nors pirmieji krikščionys manė privalą gerbti tuos, kas turi valdžią, tačiau buvo įsitikinę, kad jiems patiems dalyvauti politikoje – nevalia.“ Knygoje On the Road to Civilization rašoma, kad pirmieji krikščionys „neužėmė politinių postų“.

 Ar mūsų neutralumas kelia grėsmę šalies saugumui? Ne, esame taikingi piliečiai ir valdžioms nėra pagrindo mūsų bijoti. Štai kas apie mūsų politinį neutralumą sakoma Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos 2001 metų pranešime: „Šiandien tokia Jehovos liudytojų pozicija galbūt kai kam nepatinka; taip pat praeityje ji buvo esminė priežastis, kodėl juos persekiojo totalitariniai nacių ir komunistų režimai.“ Vis dėto net kai sovietų valdžia vykdė represijas, liudytojai „liko įstatymui klusnūs piliečiai. Jie sąžiningai ir nesavanaudiškai dirbo kolūkiuose bei gamyklose ir komunistų režimui nekėlė jokio pavojaus“. Ir šiandien Jehovos liudytojų įsitikinimai bei veikla, anot pranešimo, „nekelia grėsmės nė vienos valstybės saugumui ir vientisumui“.