2013 metų rugsėjo 14 dieną Jehovos liudytojų mokymo centre Patersone (Niujorko valstija) į Sargybos bokšto biblinės Gileado mokyklos 135-osios laidos išleistuves susirinko apie 10 500 dalyvių. Ši mokykla ruošia patyrusius gerosios naujienos skelbėjus, Jehovos liudytojus, dar veiksmingiau atlikti tarnybą paskyrimo vietose.

Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos narys ir renginio programos pirmininkas Gajus Pirsas įžanginę kalbą pradėjo Mato 28:19, 20 užrašytais žodžiais: „Todėl eikite ir darykite mokiniais visų tautų žmones, [...] mokydami juos laikytis viso, ką esu jums įsakęs.“

Brolis Pirsas pabrėžė, jog šie Jėzaus žodžiai sužadino grandininę reakciją, tebesitęsiančią ligi šiol. Ruošdami mokinius, mokome žmones laikytis visko, ką Jėzus įsakė. Aišku, tai reiškia ir paklusti jo priesakui skelbti „gerąją naujieną apie karalystę“ (Mato 24:14). Taigi kiekvienas naujas mokinys tampa Karalystės skelbėju ir mokytoju. Kokie šio ciklo rezultatai? „Gyventojų [pasaulyje] daugėja, – pasakė brolis Pirsas, – bet gausėja ir Dievo tauta.“

„Jų dosnumas išsiliejo virš išgalių.“ Jungtinių Valstijų filialo komiteto narys Tomas Čikis plėtojo temą, remdamasis 2 Korintiečiams 8:1–4. Nors pirmajame amžiuje Makedonijos krikščionys labai skurdo, maldavo, kad leistų jiems paaukoti stokojantiems bendratikiams Jeruzalėje. Gileado absolventai rodo tokią pat dosnumo ir pasiaukojimo dvasią.

Suprantama, makedoniečiai buvo apdairūs ir aukojo tiek, kad nenuskriaustų savo šeimos ir užtektų lėšų palaikyti Dievo garbinimą. Brolis Čikis studentams patarė sekti makedoniečių pavyzdžiu ir ugdytis nuosaikią dosnumo dvasią.

„Mokykla jau pasibaigė.“ Vadovaujančiosios tarybos narys Samuelis Herdas atkreipė dėmesį į tai, kodėl absolventams vertėtų nepamiršti įspūdžių, patirtų Gileado mokykloje. Kaip ryte išgirsta graži melodija, skamba ausyse visą dieną, taip ir Gileade praleistų dienų prisiminimai gali padėti likti tvirtiems dar ilgai po mokyklos baigimo.

Brolis Herdas priminė, jog Dievo atmintis beribė. Jis vadina vardais milijardų milijardus žvaigždžių ir nė vienos jų nepamiršta (Psalmyno 147:4). Kaip dar geriau jis prisimins absolventų pastangas, kurių jie negailėjo mokydamiesi Gileado mokykloje! Šie krikščionys susikrovė turtus danguje, ir niekas negali iš Jehovos pagrobti brangių prisiminimų, kuriuos jis saugo savo atmintyje apie kiekvieną absolventą (Mato 6:20).

Kadangi Dievas nepamiršta absolventų darbų ir jam rodomos meilės, jie gali pagrįstai branginti savo prisiminimus iš Gileado. „Kai šilti prisiminimai praskaidrins jūsų dieną, – kalbėjo brolis Herdas, – nepamirškite padėkoti tokio džiaugsmo šaltiniui – Jehovai. Nuolatos prisiminkite tas dienas. Iš to galite turėti nenykstančios naudos.“

„Semkitės paguodos iš neapsakomos Jehovos galios.“ Gileado mokyklos dėstytojas Semas Robersonas paskatino absolventus, užuot stengusis naujus iššūkius pasitikti savo jėgomis, pasikliauti Jehovos galia. Efeziečiams 3:20 rašoma, jog Dievas gali „padaryti neapsakomai daugiau negu visa, ko prašome ar suvokiame“. Jo galia taip pranoksta mūsų suvokimą, kad jai apibūdinti per menka net frazė „neapsakomai daugiau, nei suvokiame“, nes, kaip sakoma toje eilutėje, Dievas gali padaryti daugiau nei tai.

Savo neapsakoma galia Jehova siūlo pasinaudoti kiekvienam krikščioniui. Užklupus nepakeliamiems sunkumams jis yra tarsi „galingas gynėjas“ (Jeremijo 20:11). Brolis Robersonas priminė absolventams, kad Jehova padės jiems įveikti kiekvieną problemą, su kuria šie susidurs.

„Karalystės tarnyboje išlaikykite orumą.“ Gileado mokyklos dėstytojas Viljamas Samjuelsonas paaiškino, jog absolventai Karalystės tarnyboje įgijo orumo dviem atžvilgiais. Jie įrodė esą verti pagarbos savo triūsu tiek prieš atvykdami į mokyklą, tiek besimokydami joje. Be to, ir toliau pelno pagarbą kaip aukščiausios valdžios visatoje – Dievo Karalystės – atstovai.

Kaip absolventai gali išlaikyti savo orumą? Brolis Samjuelsonas skatino juos garbę priskirti Jehovai ir rodyti pagarbą kitiems taip kaip Jėzus, kuris su aplinkiniais elgėsi kilniai, net kai turėdavo juos pataisyti ar jiems patarti. Ką tuo galima pasiekti? Absolventai, kaip ir apaštalas Paulius, bus dar garbingesni, jei, užuot siekę sau šlovės, aukštins savo tarnystę (Romiečiams 11:13).

„Žirgų galia jų nasruose.“ Kitas Gileado mokyklos dėstytojas, Maiklas Bernetas, paaiškino, kaip prisidedame prie Apreiškimo 9:19 žodžių išsipildymo, kai tai, ką išmokstame per sueigas, pritaikome skelbdami kaip turintys galią. Tada absolventai papasakojo ar paruošė inscenizacijas, ką mokydamiesi Gileado mokykloje patyrė skelbimo tarnyboje. Pavyzdžiui, vienas iš jų degalinės darbuotoją sudomino klausimu: „Kada prasideda ir baigiasi skirtieji tautų laikai?“ (Luko 21:24) Aplankęs jį kitą kartą padėjo rasti atsakymą iš Danieliaus 4-to skyriaus ir priedo knygoje Ko iš tikrųjų moko Biblija?

„Jų širdis pasidarė tokia išdidi.“ Jungtinių Valstijų filialo komiteto narys Adrianas Fernandesas paėmė interviu iš dviejų absolventų porų. Brolis Helge Schumi pakomentavo: „Kadangi ši Biblijos eilutė atskleidžia, jog kai kurie Dievo tarnai, gavę kokią ypatingą užduotį, kartais pasikeldavo į puikybę, Gileado mokykloje dažnai primenama, kad reikia likti nuolankiems“ (2 Metraščių 26:16). Panašiai ir brolis Peter Canning prisiminė vienoje paskaitoje gautą išmintingą patarimą dėl mokymosi vietinių gyventojų kalbos: „Nebūk išdidus. Nebijok iš savęs pasijuokti.“ Visi keturi absolventai padėkojo už tai, kad išklausytas kursas sustiprino jų širdis ir parengė juos ateities darbams (Hebrajams 13:9).

„Džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“ (Luko 10:20). Pagrindinę programos kalbą pateikė Vadovaujančiosios tarybos narys Džefris Džeksonas. Kitaip nei anksčiau baigusieji Gileado mokyklą, dabartiniai absolventai negaus paskyrimų, kur tektų eiti nepramintais takais, ir galbūt nepatirs tokių įsimintinų atvejų, kokių pasitaiko neapskelbtose teritorijose. Kaip reikėtų į tai reaguoti?

Kai 70 Jėzaus mokinių grįžo iš skelbimo tarnybos, kur Jėzus juos buvo pasiuntęs, jie pasakojo jaudinančius nutikimus, kad Jėzaus vardu net išvarinėjo demonus (Luko 10:1, 17). Jėzus pripažino, jog visa tai išties nuostabu, bet pridūrė: „Vis dėlto džiaukitės ne tuo, kad jums dvasios paklūsta, – džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“ (Luko 10:20). Tuo jis norėjo pasakyti, jog tokių ypatingų atvejų mokiniai patirs ne kasdien. Jie turėjo sutelkti dėmesį ne į pasiektus rezultatus, bet į ištikimybę Dievui ir į tai, kad jų vardai „įrašyti danguje“.

„Tai, ko Jėzus pamokė 70 savo sekėjų, tinka ir mums“, – pasakė brolis Džeksonas. Tarnyboje pasiektų rezultatų neturėtume laikyti vieninteliu dalyku, dėl kurio verta džiaugtis, arba savo ištikimybės Dievui matu. Juk džiaugsmą patiriame ir ištikimybę Jehovai įrodome turėdami su juo gerus santykius ir uoliai darbuodamiesi tarnyboje.

Kartais tekdavo nusivilti net Jėzui. Pavyzdžiui, kai jis stebuklingai pamaitino tūkstančius žmonių, šie pradėjo sekti paskui jį (Jono 6:10–14, 22–24). Tačiau netrukus dėl Jėzaus mokymų daugelis suklupo ir išsiskirstė kas sau (Jono 6:48–56, 60, 61, 66). Ištikimi Jėzaus apaštalai, priešingai, buvo pasiryžę nuo jo nesitraukti. Jie parodė puikų pavyzdį, sutelkdami dėmesį ne į rezultatus, o į ištikimybę Jehovai ir artimus santykius su juo (Jono 6:67–69).

Pabaiga. Absolventams buvo įteikti diplomai. Po to vienas iš jų visų vardu perskaitė padėkos laišką. Brolis Pirsas programą užbaigė mintimi, kad Dievo tauta, taip pat ir baigusieji Gileadą, pasaulio akimis nėra niekuo ypatingi (Apaštalų darbų 4:13; 1 Korintiečiams 1:27–31). Tačiau Jehova vertina mūsų pasiaukojimą ir duoda mums šventosios dvasios. Nors Jehovai galbūt nedaro įspūdžio išsilavinimas, kaip pasakė brolis Pirsas, „jis žavisi mūsų ištikimybe ir pasiaukojimu“.