Nors apibrėžimai gali šiek tiek skirtis, apskritai seksualine prievarta vadinami priverstiniai lytiniai santykiai, kai kada net panaudojant fizinę jėgą. Tai gali būti vaiko ar paauglio tvirkinimas, kraujomaiša, išžaginimas ar seksualinis išnaudojimas, kai tai daro aukai, rodos, patikimas asmuo, pavyzdžiui, gydytojas, mokytojas ar dvasininkas. Kai kuriems nukentėjusiesiems, ar būtų patyrę žodinę, ar fizinę prievartą, prigrasinama, kas nutiks, jei prasitars apie jiems padarytą skriaudą.

 Vieno tyrimo duomenimis, vien Jungtinėse Valstijose kasmet užregistruojama beveik ketvirtis milijono seksualinės prievartos atvejų. Beveik pusė nukentėjusiųjų yra 12–18 metų amžiaus.

•   Biblijoje seksualinė prievarta griežtai smerkiama. Pavyzdžiui, ten rašoma apie tai, kas dėjosi prieš maždaug 4000 metų – dėl sekso tiesiog pamišusi minia norėjo išprievartauti du vyrus, atvykusius į Sodomą. Jehova, kaip skaitome, dėl to sunaikino visą miestą (Pradžios 19:4–13). Be to, prieš maždaug 3500 metų Mozei Dievo duotame įstatyme buvo griežtai smerkiama kraujomaiša, taip pat ir šeimos nario žaginimas (Kunigų 18:6).

•   Dažniausiai išžaginti pasikėsina pažįstami žmonės. Knygoje Talking Sex With Your Kids rašoma, kad „dvi iš trijų aukų pažįsta savo žagintoją. Tai nebūna koks nepažįstamasis, iššokęs iš už šiukšlių konteinerio“.

•   Seksualinę prievartą patiria tiek vyrai, tiek moterys. Jungtinėse Valstijose kas dešimtas užpultasis yra vyras. Kaip teigia organizacijos Rape, Abuse & Incest National Network (RAINN) atstovai, vyrai „dažnai patiria baimę, kad išprievartauti taps gėjais arba bus nebevyriški“.

•   Nieko keista, kad seksualinės prievartos atvejų daugėja. Biblijoje išpranašauta, kad paskutinėmis dienomis žmonės nebeturės prigimtinės meilės, bus nesutramdomi ir nesusivaldantys (2 Timotiejui 3:1–3). Būtent tokiomis savybėmis pasižymi tie, kas nori lytiškai išnaudoti kitą žmogų.

•   Auka nekalta, kad į ją buvo pasikėsinta. Niekas neturi būti seksualiai išnaudojamas. Už tai atsakingas tik užpuolikas. Vis dėlto, galima kai ko imtis, kad tikimybė būti užpultam sumažėtų.

•   Būk pasirengęs. Iš anksto apmąstyk, ką darytum, jei asmuo, su kuriuo draugauji, ar koks giminaitis verstų su juo santykiauti. Jauna moteris, vardu Erin, pataria, kaip pasirengti bet kokiam bendraamžių spaudimui. Jos nuomone, geriausia suvaidinti įmanomas situacijas ir parepetuoti, kaip pasielgtum. „Gali pasirodyti kvailoka, – sako ji, – tačiau, patekęs į panašią situaciją realiame gyvenime, greičiausiai žinosi, ką daryti, ir nenukentėsi.“

   Biblijoje rašoma: „Tad atidžiai žiūrėkite, kaip elgiatės, – būkite ne kaip neišmintingi, bet kaip išmintingi, [...] nes dienos yra piktos“ (Efeziečiams 5:15, 16).

   Pagalvok. Ką daryčiau, jei kas nors mane imtų liesti taip, kad pasijusčiau nepatogiai?

•   Turėk planą B. Organizacija RAINN pataria „visada turėti sutartinį žodį, kurį žinotų tik artimiausi draugai bei tėvai. Tuomet, jei kažkieno draugijoje jausitės nemaloniai, galėsite jiems paskambinti ir paprašyti pagalbos, to nė nesuprantant šalia esančiam žmogui. Draugai ar šeimos nariai galės atvykti ir pasiimti tave arba suras kokią priežastį, kodėl turėtum su jais išeiti“. Be abejo, daug nemalonumų galima išvengti tuomet, kai pats stengiesi nepatekti į keblias situacijas.

   Biblijoje rašoma: „Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo, o neišmanėliai eina priekin ir nukenčia“ (Patarlių 22:3).

   Pagalvok. Koks mano planas B?

•   Nusistatyk ribas ir jų neperženk. Pavyzdžiui, jei su kuo nors draugauji, turėtumėte nusistatyti aiškias ribas, ko nedarysite. Jei tavo draugui ar draugei atrodo, jog tai kvaila, galėtum susirasti kitą, kas gerbtų tavo nuomonę.

   Biblijoje rašoma: „Meilė [...] nesielgia neprideramai, neieško savo naudos“ (1 Korintiečiams 13:4, 5).

   Pagalvok. Kokių vertybių aš laikausi? Kas, mano požiūriu, yra nepadoru?