Kartais apkalbėdamas žmogus išlieja pagiežą, pavyzdžiui, skleidžia melą, sąmoningai norėdamas sužlugdyti tavo reputaciją. Net jeigu tai, ką jis prišnekėjo, nėra rimta, šitokios kalbos vis tiek žeidžia, – ypač jei tą žmogų laikei artimu draugu (Psalmyno 55:12–14).

 „Sužinojau, jog draugė už akių mane apkalba, neva nesirūpinu kitais. Tai išties skaudina! Niekaip negaliu suprasti, kodėl ji taip šneka?“ (Ešli)

 Faktas. Ar apkalbinėtojas – artimas draugas, ar ne, vis tiek nesmagu išgirsti, kad tave šmeižia.

 Žmonės skleidžia paskalas dėl daugybės priežasčių. Štai kelios iš jų.

 Nuoširdus domėjimasis. Žmonės yra visuomeniški, todėl visiškai natūralu, kad kalbame vieni su kitais (ir apie kitus). Juk Biblija mus ragina žiūrėti ne tik savęs, bet domėtis ir kitais (Filipiečiams 2:4).

 „Kalbėti apie žmones visada įdomiausia!“ (Bjanka)

 „Turiu prisipažinti, kad man smalsu, kas vyksta kitų žmonių gyvenime, ir tai aptarinėti su draugais. Net neįsivaizduoju kodėl, bet smagu ir tiek“ (Keiti).

 Nuobodulys. Bibliniais laikais buvo žmonių, kuriems „niekas daugiau nerūpėjo, kaip tik papasakoti arba išgirsti ką nors naujesnio“ (Apaštalų darbų 17:21). Niekas nepasikeitė ir šiandien!

 „Kartais, kai nevyksta nieko įdomaus, žmonės patys ką nors sugalvoja, kad turėtų apie ką kalbėti“ (Džoana).

 Nevisavertiškumas. Ne veltui Biblija perspėja, kad neimtume lygintis su kitais (Galatams 6:4). Deja, kai kurie, kovodami su šiuo jausmu, skleidžia negražias apkalbas.

 „Paskalos kai ką sako apie patį jų skleidėją. Dažnai tai reiškia, jog giliai širdyje jis pavydi tam, kurį apkalba. O apkalbinėja, kad jaustųsi geriau ir įtikintų save, jog už tą žmogų yra geresnis“ (Filas).

 Faktas. Patinka tau tai ar ne, žmonės visada kalbės apie kitus – taip pat ir apie tave.

 Visų apkalbų greičiausiai neišvengsi, bet, kaip į jas reaguoti, renkiesi pats. Jei sužinai, kad apie tave sklinda kalbos, yra bent dvi išeitys.

 PIRMA IŠEITIS: nekreipti dėmesio. Dažnai geriausia apkalbų nesureikšminti, – ypač jeigu jos nerimtos. Pritaikyk Biblijos patarimą: „Nebūk per greitas savo dvasioje giežti apmaudą“ (Mokytojo 7:9, Jr).

 „Pasklido gandas, jog draugauju su vaikinu, kurio net akyse nebuvau mačiusi! Tai buvo taip absurdiška, kad beliko tik skaniai pasijuokti“ (Eliz).

 „Stipriausias ginklas prieš visokias apkalbas – geras vardas. Jei esi nepriekaištingos reputacijos, net kai tave šmeižia, mažai kas tuo patikės. Taigi nugalės tiesa“ (Alison).

 Patarimas. Užsirašyk: 1) ką apie save išgirdai; 2) kaip dėl to jautiesi. Viską apsvarsčius savo širdyje, bus lengviau išmesti tai iš galvos (Psalmyno 4:4).

 ANTRA IŠEITIS: pasikalbėk akis į akį su tuo, kuris paleido gandą. Kartais galbūt jauti, jog apkalbos tokios rimtos, kad tau išties reikia pasikalbėti su žmogumi, nuo kurio jos prasidėjo.

 „Jei bandysi su tave šmeižiančiais pasikalbėti, jie supras, kad paskalos pasiekė ir tavo ausis. Be to, viską išsiaiškinsi ir tikriausiai pavyks problemą išspręsti“ (Eliz).

 Bet prieš tai apsvarstyk toliau pateiktus Biblijos principus ir užduok sau kelis klausimus.

•    „Duoti atsakymą žmogui, jo neišklausius, ir kvaila, ir užgaulu“ (Patarlių 18:13). Ar tikrai žinau visus faktus? Gal tas, kas man persakė paskalas, ne viską teisingai suprato?

•    „Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, lėtas kalbėti, lėtas rūstauti“ (Jokūbo 1:19). Ar dabar tinkamiausias laikas pasikalbėti su šmeižiku? Ar esu tikras, kad šį reikalą vertinu nešališkai? O gal geriau kiek palaukti, kol apsiraminsiu?

•    „Visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, ir jūs jiems darykite“ (Mato 7:12). Kaip norėčiau, kad žmogus kalbėtųsi su manimi, jei pats būčiau jį apšmeižęs? Kokioje aplinkoje mieliau apie tai kalbėčiausi? Kokie žodžiai ir koks elgesys mane labiausiai paveiktų?

 Patarimas. Prieš susitikdamas su apkalbinėtoju, užsirašyk, ką ketini jam sakyti. Tada po savaitės ar dviejų perskaityk, ką užsirašei, ir pagalvok, ar nenorėtum ko pakeisti. Aptark savo planą su tėčiu, mama arba brandžiu draugu ir paprašyk jo patarimo.

 Faktas. Paskalas, kaip ir daugelį dalykų gyvenime, ne visada sukontroliuosi. Bet tai nereiškia, kad tu – prieš jas bejėgis!