Padūkėlis yra didelis jūrinis paukštis, galintis nerti į vandenį net 190 kilometrų per valandą greičiu. Smūgis susidūrimo su vandeniu momentu gravitacijos jėgą kai kada viršija net dvidešimt kartų. Kaip po tokio smūgio padūkėlis lieka gyvas ir toliau nardo?

 Pamąstykite. Prieš perskrosdamas vandens paviršių paukštis sulenkia sparnus taip, kad jo kūnas primena strėlę, akys užsidengia apsaugine plėvele, o kaklo ir krūtinės organai išsipučia ir tarsi oro pagalvės sušvelnina smūgį.

 Smigdamas į jūrą padūkėlis snapą, galvą ir kaklą laiko taip, kad susidarytų kūgio forma, todėl smūgio jėga tolygiai pasiskirsto į visus tvirto jo kaklo raumenis. Akys tučtuojau prisitaiko ir puikiai mato po vandeniu.

 Kaip giliai padūkėlis gali panerti? Iš inercijos jis gali pasiekti beveik 11 metrų gylį, o irdamasis pusiau sulenktais sparnais ir plėvėtomis pėdomis padūkėlis kartais paneria 25 metrus ir daugiau. Į vandens paviršių paukštis tarsi plūdė iškyla be jokių pastangų ir iškart gali skristi.

 Pažiūrėkite, kaip nardo padūkėliai

 Bionikos specialistai, nusižiūrėję į padūkėlio gebėjimą nardyti, kuria robotus. Jie labai praverstų paieškos ir gelbėjimo operacijose, nes galėtų skraidyti, nardyti ir pakilti į orą vos išnirę iš vandens. Tačiau atliekant bandymus vienas iš robotų kelis kartus dužo smūgio į vandenį metu. Taigi mokslininkai priėjo prie išvados, kad jų sukurtas modelis „nėra toks geras naras kaip padūkėlis“.

 Ką manote? Ar toks padūkėlio gebėjimas nardyti atsirado evoliucijos būdu? O gal padūkėlis taip buvo sukurtas?