2 Petro 2:1–22
2 Kaip tautoje atsirado netikrų pranašų, taip ir tarp jūsų atsiras netikrų mokytojų.+ Jie slapčia kurs atskalas, griaunančias tikėjimą, ir netgi išsižadės juos nupirkusio šeimininko,+ taip užsitraukdami greitą pražūtį.
2 Daug kas paseks jų įžūliu elgesiu*+ ir dėl to bus niekinamas tiesos kelias.+
3 Jie godžiai jus išnaudos, suvedžioję klastingomis kalbomis, bet jiems nuo seno yra skirtas nuosprendis,+ ir jis negaišuoja, jų pražūtis nesnaudžia.+
4 Juk Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų+ ir nubloškė juos į Tartarą*+ – juodžiausios tamsybės grandinėmis sukaustė* ir laiko teismui.+
5 Jis nepagailėjo senojo pasaulio+ ir išsaugojo vien teisumo skelbėją Nojų+ ir dar septynetą,+ siųsdamas bedievių pasauliui tvaną.+
6 Jis pasmerkė ir pavertė pelenais Sodomos ir Gomoros miestus,+ taip parodydamas bedieviams, kas jų laukia ateityje.+
7 Taip pat jis išvadavo teisųjį Lotą,+ kurį labai vargino nedorėlių įžūlus elgesys*.
8 Diena iš dienos šio teisiojo sielai buvo kančia matyti ir girdėti, kokias piktadarybes daro nedorėliai, tarp kurių jis gyvena.
9 Taigi Jehova* žino, kaip išgelbėti dievotus žmones iš mėginimo+ ir išlaikyti neteisiuosius Teismo dienai, kad būtų nubausti mirtimi,+ –
10 ypač tuos, kurie įtraukia kitus į ištvirkavimą,*+ ir tuos, kurie niekina valdžią*.+
Tie akiplėšos, savavaliai nebijo užgauliai kalbėti apie šlovinguosius.
11 Štai angelai, nors yra stipresni ir galingesni, nemeta jiems užgaulaus kaltinimo, nes gerbia Jehovą.+
12 O anie savavaliai elgiasi kaip neprotaujantys gyvūnai, valdomi gyvuliškų skatulių* ir skirti būti sugauti ir užmušti, – užgauliai kalba apie tai, ko neišmano.+ Eidami pražūties keliu jie pražus,
13 užsitrauks pikta kaip atpildą už savo piktadarystes.
Jie mėgsta ūžauti+ vidury dienos. Jie – tikros dėmės ir ydos – bendrose jūsų vaišėse mėgaujasi kalbėdami visokias apgaules.+
14 Jų akys geidulio* pilnos,+ nuodėmei atsispirti jie nesugeba ir vilioja svyruojančias sielas. Jų širdys išmokytos gvieštis svetimo, jie – prakeikimo vaikai.
15 Palikę tiesų taką jie nuklydo, pasuko Beoro sūnaus Bileamo keliu.+ Bileamas geidė atlygio už piktadarystę+
16 ir buvo įspėtas, kad nepaiso to, kas teisinga.+ Žmogaus balsu prabilęs nebylus nešulinis gyvulys bandė sulaikyti pranašą nuo beprotystės.+
17 Jie tarsi šaltiniai be vandens, tarsi smarkios vėtros genami debesys; jiems skirta juodžiausia tamsybė.+
18 Jie kalba tuščias, išpūstas kalbas, žadina kūniškus geismus,+ savo įžūliu elgesiu* suvilioja vos pasprukusius nuo einančių klystkeliais+
19 ir žada jiems laisvę, nors patys yra sugedimo vergai.+ Juk kas nugalėtas, tas yra jį nugalėjusio vergas.+
20 Jei žmogus, gerai pažinęs Viešpatį ir Gelbėtoją Jėzų Kristų, išsivaduoja iš purvinų pasaulio darbų,+ bet paskui vėl į juos įsipainioja ir yra jų nugalimas, jam pasidaro blogiau negu pirma.+
21 Jam būtų buvę geriau išvis nežinoti teisumo kelio negu perpratus tiesą nusisukti nuo jam duotų šventų įsakymų.+
22 Tokiam nutinka, kaip teisingai sako patarlė: „Šuo sugrįžo prie savo vėmalų, išmaudyta kiaulė – voliotis purvyne.“+
Išnašos
^ Arba „jų begėdystėmis“. Gr. žodžio aselgeia daugiskaita. Žr. žodynėlyje „įžūlus elgesys“.
^ Arba galbūt „į juodžiausios tamsybės duobes įmetė“.
^ Arba „begėdystės“. Gr. aselgeia. Žr. žodynėlyje „įžūlus elgesys“.
^ Arba „viešpatystę“.
^ Pažod. „kurie sekioja paskui kūną geisdami jį suteršti“.
^ Arba „valdomi instinktų“.
^ Pažod. „svetimavimo“.
^ Arba „begėdystėmis“. Gr. žodžio aselgeia daugiskaita. Žr. žodynėlyje „įžūlus elgesys“.
