Filipiečiams 2:1–30
2 Jūs, Kristaus sekėjai, gebate vienas kitą padrąsinti, su meile paguosti, puoselėti dvasios bendrystę, nuoširdumą ir atjautą,
2 tad padarykite mano džiaugsmą tobulą – vienaip mąstykite, vieni kitus mylėkite, būkite vienos dvasios ir vienos minties.+
3 Nieko nedarykite iš noro visus pranokti+ ar iš tuščiagarbiškumo+ – nuolankiai laikykite kitus aukštesniais už save.+
4 Rūpinkitės ne vien savimi,+ bet ir kitais.+
5 Turėkite tokį nusistatymą, kokį ir Kristus Jėzus turėjo.+
6 Nors buvo dieviškos prigimties,+ Jėzus nė nemanė gvieštis lygybės su Dievu.+
7 Jis apiplėšė save ir tapo tarsi vergas,+ toks kaip žmonės.+
8 Tapęs žmogumi, jis nusižemino ir buvo Dievui klusnus iki pat mirties,+ iki mirties ant kančių stulpo*.+
9 Todėl Dievas Jėzų dar labiau išaukštino+ ir dovanojo vardą, prakilnesnį už bet kurį kitą,+
10 kad tam vardui priklauptų kiekvienas kelis – ir danguje, ir žemėje, ir po žeme+ –
11 ir kad kiekvienas liežuvis pripažintų: Jėzus Kristus yra Viešpats+ Dievo Tėvo šlovei.
12 Mano mylimieji, jūs buvote klusnūs ne vien tada, kai lankiausi pas jus, – dabar, kai su jumis nesu, esate dar klusnesni. Tad ir toliau darbuokitės dėl savo išgelbėjimo su baime ir drebėdami.
13 Juk tai Dievas iš savo geros valios įkvepia jums jėgų, suteikdamas ir norą, ir gebėjimą veikti.
14 Visa darykite be murmėjimų+ ir ginčų,+
15 kad būtumėte be priekaišto ir be kaltės – kad nedoroje ir piktoje kartoje+ taptumėte nepeiktini Dievo vaikai+ ir šviestumėte pasaulyje tarsi šviesuliai.+
16 Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio,+ tada Kristaus dieną galėsiu džiūgauti, kad ne veltui bėgau ir ne veltui plušau.
17 Bet jeigu ir esu tarsi liejamoji auka+ išliejamas ant jūsų tikėjimo aukos+ ir tarnystės, aš džiaugiuosi – džiaugiuosi su jumis visais.
18 Jūs irgi džiaukitės – džiaukitės su manimi.
19 Tikiuosi, jei tokia Viešpaties Jėzaus valia, netrukus atsiųsti pas jus Timotiejų,+ kad jis parneštų naujienų apie jus ir būčiau padrąsintas.
20 Mat neturiu kito, kuris būtų tokio pat nusistatymo kaip jis ir nuoširdžiai jumis rūpintųsi.
21 Visiems kitiems terūpi savi, o ne Jėzaus Kristaus reikalai.
22 Timotiejus, kaip žinote, įrodė esąs patikimas – vergavo su manimi dėl gerosios naujienos tarsi vaikas+ su tėvu.
23 Todėl viliuosi jį atsiųsti, kai tik paaiškės, kas su manimi bus.
24 Tiesa, jei Viešpats panorės, ir pats netrukus tikrai pas jus atvyksiu.+
25 O šįkart nusprendžiau atsiųsti pas jus Epafroditą – savo brolį, bendradarbį ir kovos draugą, jūsų pasiuntinį ir pagalbininką, kuris mano reikmėmis rūpinasi.+
26 Mat jis visų jūsų ilgisi ir labai sielojasi, kad išgirdote jį susirgus.
27 Epafroditas išties taip sirgo, kad buvo arti mirties. Tačiau Dievas jo pasigailėjo – ir ne tik jo, bet ir manęs, kad manęs neištiktų vienas sielvartas po kito.
28 Tad kuo skubiausiai jį siunčiu, kad jį išvydę vėl džiaugtumėtės, o ir man nebūtų taip liūdna.
29 Taigi priimkite šį Viešpaties tarną su tikru džiaugsmu ir tokius žmones branginkite.+
30 Dėl Viešpaties darbo jam grėsė mirtis, jis statė į pavojų savo gyvybę, kad atliktų man patarnavimą,+ kurio jūs, čia nebūdami, negalėjote atlikti.
