Išėjimo 11:1–10

  • Paskelbiama apie dešimtą bausmę (1–10)

    • Izraelitams liepiama prašyti kaimynus dovanų (2)

11  Jehova pasakė Mozei: „Faraonui ir Egiptui aš siųsiu dar vieną negandą. Tada jis jus iš čia išleis.+ Ne tik išleis, bet varyte išvarys.+  Tad liepk žmonėms: kiekvienas vyras tepaprašo iš savo kaimyno ir kiekviena moteris – iš savo kaimynės sidabro ir aukso dirbinių.“+  Ir Jehova nuteikė egiptiečius elgtis su izraelitais maloniai. Be to, ir pats Mozė tapo labai gerbiamas faraono tarnų ir kitų egiptiečių akyse.  Tada Mozė pasakė: „Štai ką sako Jehova: ‘Apie vidurnaktį aš pereisiu Egiptą+  ir Egipto krašte mirs visi pirmagimiai+ – tiek soste sėdinčio faraono pirmagimis, tiek girnomis malančios vergės pirmagimis, išgaiš ir visi gyvulių pirmadėliai.+  Visoje Egipto žemėje kils toks didelis klyksmas, kokio niekada nėra buvę ir niekada daugiau nebus.+  O ant izraelitų ir jų gyvulių šuo net nesulos. Taip jūs suprasite, kad Jehova gali padaryti skirtumą tarp egiptiečių ir izraelitų.’+  Tada visi tavo tarnai ateis, parpuls kniūbsti priešais mane ir sakys: ‘Išeikite, tu ir visi tie žmonės, kurie yra su tavimi.’+ Ir aš iškeliausiu.“ Tai pasakęs, Mozė degdamas pykčiu išėjo iš faraono rūmų.  Tada Jehova Mozei tarė: „Faraonas jūsų nepaklausys,+ kad Egipto krašte galėčiau padaryti dar daugiau stebuklų.“+ 10  Mozė su Aaronu faraono akivaizdoje padarė visus tuos stebuklus,+ bet Jehova leido, kad faraono širdis liktų kieta,* ir šis izraelitų iš savo šalies neišleido.+

Išnašos

Arba „užkietino faraono širdį“.