Išėjimo 34:1–35
34 Tada Jehova Mozei tarė: „Nutašyk iš akmens dvi plokštes, tokias kaip pirmosios.+ Jose aš įrašysiu tuos pačius žodžius kaip ir pirmosiose, kurias sudaužei.+
2 Ruoškis rytojui, nes iš ryto kopsi į Sinajaus kalną ir viršukalnėje stosi mano akivaizdon.+
3 Su tavimi nekops joks kitas žmogus, niekas kitas ant kalno nepasirodys. Net avių ir galvijų neleisite prie kalno ganytis.“+
4 Mozė padarė, kaip Jehova nurodė: nutašė dvi akmenines plokštes, tokias kaip pirmosios, ir atsikėlęs anksti rytą nešinas tomis plokštėmis užkopė ant Sinajaus kalno.
5 Jehova nužengė+ debesyje ir, atsistojęs šalia Mozės, apreiškė jam savo vardą, Jehova.+
6 Praeidamas pro jį Jehova tarė: „Aš esu Jehova. Aš, Jehova, esu Dievas gailestingas+ ir atjautus*,+ lėtas pykti+ ir kupinas ištikimosios meilės+ ir tiesos*,+
7 rodantis ištikimąją meilę tūkstančiams+ ir atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę,+ tačiau nepaliekantis kaltojo nenubausto+ ir baudžiantis už tėvų kaltę vaikus ir vaikų vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos.“+
8 Mozė tuojau pat parpuolė ant kelių ir žemai nusilenkė.
9 „O Jehova, – tarė jis, – jeigu tik radau malonę tavo akyse, eik drauge su mumis.+ Jehova, atleisk mūsų kaltę ir nuodėmę,+ nors ir esame kietasprandė tauta,+ ir priimk mus kaip savo nuosavybę.“
10 Dievas atsakė: „Štai aš sudarau sandorą: visõs tavo tautos akivaizdoje darysiu nuostabius darbus, kokių niekur žemėje, jokioje tautoje dar nėra daryta.+ Visos tautos, tarp kurių esate, regės Jehovos darbus. Tai, ką dėl jūsų darysiu, bus baimę keliantis dalykas.+
11 Įsidėmėkite, ką jums šiandien įsakau.+ Pašalinsiu jums iš kelio amoritus, kanaaniečius, hetitus, perizus, hivus ir jebusiečius.+
12 Žiūrėkite, kad su krašto, į kurį keliaujate, gyventojais nesudarinėtumėte jokių sandorų,+ nes tai taps jums žabangais.+
13 Turite išgriauti jų aukurus, sudaužyti šventstulpius*, iškirsti Ašeros stulpus*.+
14 Nesilenksite jokiam kitam dievui,+ nes Jehova reikalauja visiškos ištikimybės, jis yra Dievas, reikalaujantis visiškos ištikimybės.+
15 Žiūrėkite, nesudarinėkite jokių sandorų su to krašto gyventojais, nes garbindami savo dievus* ir jiems aukodami+ jie ir jus kviesis, ir jūs valgysite jų aukas.+
16 O tada imsite jų dukteris savo sūnums į žmonas+ ir šios garbindamos savo dievus sugundys jūsų sūnus garbinti tuos dievus.+
17 Neliedinsi sau jokių dievų.+
18 Švęsi Neraugintos duonos šventę.+ Kaip tau įsakiau, abibo* mėnesį mano nurodytu laiku+ septynias dienas valgysi duoną be raugo, nes abibo mėnesį jūs išėjote iš Egipto.
19 Kiekvienas tavo pirmagimis* priklauso man,+ taip pat tavo kaimenės pirmadėliai patinėliai – tiek galvijų, tiek avių.+
20 Asilės pirmadėlį išpirksi avimi. O jeigu neišpirktum, turėsi nulaužti jam sprandą. Kiekvienas turite išpirkti ir savo pirmagimį sūnų.+ Niekas nesirodys mano akivaizdoje tuščiomis rankomis.
21 Dirbsi šešias dienas, o septintą dieną ilsėsiesi*,+ net jei tai būtų metas, kai ariama žemė ar nuimamas derlius.
22 Švęsi Savaičių šventę ir per ją aukosi pirmuosius derliaus kviečius, o metams baigiantis švęsi Derliaus nuėmimo šventę*.+
23 Triskart per metus visi jūsų vyrai susirinks Viešpaties Jehovos, Izraelio Dievo, akivaizdoje.+
24 Aš nuvarysiu tautas tau nuo kelio,+ išplėsiu tavo valdas ir niekas, tau iškeliavus prisistatyti Jehovos akivaizdon, į tavo žemes nesikėsins.
25 Kartu su aukos krauju neatnašausi nieko su raugu.+ Paschos aukos nepaliksi per naktį iki ryto.+
26 Geriausią pirmojo savo žemės vaisiaus dalį atneši į savo Dievo Jehovos Namus.+
Nevirsi ožiuko jo motinos piene.“+
27 Jehova toliau kalbėjo Mozei: „Užrašysi visus šiuos žodžius,+ nes jais remdamasis aš sudarau sandorą su tavimi ir su Izraelio tauta.“+
28 Jehovos akivaizdoje Mozė išbuvo 40 dienų ir 40 naktų. Tuo metu jis nei duonos valgė, nei vandens gėrė.+ Ir Dievas* įrašė plokštėse sandoros žodžius, Dešimt įsakymų*.+
29 Tada Mozė nusileido nuo Sinajaus kalno nešinas abiem Įstatymo plokštėmis.+ Po pokalbio su Dievu jo veidas spindėjo, tačiau jis to nežinojo.
30 Pamatę Mozės veido spindesį, Aaronas ir visi izraelitai bijojo prie jo artintis.+
31 Kai Mozė juos pašaukė, Aaronas ir visi bendruomenės vadai susirinko prie jo ir Mozė su jais kalbėjosi.
32 Paskui susibūrė visi izraelitai ir Mozė perdavė jiems visus įsakymus, kuriuos Jehova jam davė ant Sinajaus kalno.+
33 Kai Mozė baigdavo su žmonėmis kalbėtis, jis užsidengdavo veidą gobtuvu.+
34 Bet kai įeidavo kalbėtis su Jehova, Mozė gobtuvą nusiimdavo ir būdavo be gobtuvo iki išeidavo.+ Išėjęs jis pranešdavo izraelitams, kokių gavo įsakymų,+
35 ir izraelitai matydavo, kad jo veidas spindi. Tada Mozė vėl užsidengdavo veidą gobtuvu ir nenusidengdavo tol, kol reikėdavo eiti kalbėtis su Dievu*.+
Išnašos
^ Arba „maloningas“.
^ Arba „ištikimybės“.
^ Pažod. „ištvirkaudami su savo dievais“.
^ Žr. priedą B15.
^ Pažod. „Kiekvienas, kuris atveria įsčias“.
^ Arba „laikysiesi šabo“.
^ Ši šventė dar vadinama Palapinių švente.
^ Pažod. „Dešimt žodžių“. Jie dar vadinami Dekalogu.
^ Pažod. „jis“.
^ Pažod. „juo“.
