Pakartoto Įstatymo 4:1–49
4 O dabar, Izraeli, klausykis įstatymų ir teisinių nuostatų, kurių tave mokau. Laikykis jų, kad būtum gyvas,+ kad įžengtum į žemę, kurią tavo protėvių Dievas Jehova tau duoda, ir ją užimtum.
2 Nepridėk nė žodžio prie to, ką įsakau, ir nė žodžio neatimk.+ Laikykis savo Dievo Jehovos įsakymų, kuriuos tau perduodu.
3 Jūs savo akimis matėte, ką Jehova padarė tiems, kas susidėjo su Peoro Baalu, – Dievas Jehova sunaikino visus, kurie paskui jį nusekė.+
4 O jūs likote atsidavę savo Dievui Jehovai, todėl šiandien esate gyvi.
5 Dievo Jehovos paliepimu mokiau jus įstatymų ir teisinių nuostatų,+ kad jų laikytumėtės krašte, kurį užimsite.
6 Rūpestingai juos vykdykite,+ tada tautos matys, kad esate išmintingi+ ir protingi.+ Sužinojusios, kokie yra tie įstatymai, jos kalbės: ‘Ši didelė tauta išties išmintinga ir protinga.’+
7 Kuri kita tauta yra tokia didi? Kurios dievai yra taip arti jos, kaip mūsų Dievas Jehova yra arti mūsų, – visada, kai tik jo šaukiamės?+
8 Ar kuri nors tauta turi tokius teisingus įstatus ir teisinius nuostatus, kaip kad turime mes savo Įstatyme, kurį jums šiandien perduodu?+
9 Tik būkite atidūs, rūpestingai žiūrėkite, kad nepamirštumėte to, ką savo akimis regėjote, kad tie dalykai jūsų širdyje pasiliktų visą gyvenimą. Pasakokite apie juos vaikams ir vaikaičiams.+
10 Dieną, kurią stovėjote Dievo Jehovos akivaizdoje prie Horebo, Jehova man tarė: ‘Sukviesk visus žmones. Tesiklauso mano žodžių+ ir jų tesimoko, kad nepaliautų manęs pagarbiai bijoti+ žemėje per visą savo gyvenimą. Temoko to paties ir savo vaikus.’+
11 Taigi jūs atėjote ir sustojote kalno papėdėje. Visas kalnas liepsnojo, ugnis kilo ligi pat dangaus. Jį gaubė tamsūs debesys ir tiršta migla.+
12 Ir iš tos ugnies į jus prabilo Jehova.+ Girdėjote žodžių aidesį, bet jokio pavidalo nematėte,+ skambėjo tik balsas.+
13 Jis paskelbė jums savo sandorą+ – Dešimt įsakymų*+ – ir įpareigojo jos laikytis. Paskui tuos įsakymus užrašė ant dviejų akmens plokščių.+
14 O man Jehova liepė mokyti jus įstatų ir teisinių nuostatų. Jų privalėsite laikytis krašte, kurio einate užimti.
15 Tą dieną, kai prie Horebo kalno Jehova jums kalbėjo iš ugnies, jokio pavidalo nematėte. Tad rūpestingai žiūrėkite,
16 kad nenusidėtumėte, – nesidarykite jokio pavidalo stabo. Nedirbkite atvaizdo, panašaus į vyrą ar moterį,+
17 panašaus į žemės gyvūną ar padangių paukštį,+
18 panašaus į roplį*, ropojantį žeme, ar žuvį, plaukiojančią vandenyse, žemiau žemės.+
19 Ir kai pakėlę akis į dangų žvelgsite į saulę, mėnulį ir žvaigždes – į visą dangaus kareiviją, – saugokitės, kad nesusigundytumėte jiems lenktis ir tarnauti.+ Dievas Jehova davė juos visoms tautoms po dangumi.
20 O jus Jehova paėmė ir išvedė iš Egipto, tos geležies lydymo krosnies, kad būtumėte jo nuosavybė*,+ – šiandien jau ir esate.
21 Per jus Jehova ant manęs supyko.+ Jis prisiekė, kad Jordano nepereisiu ir į puikųjį kraštą, kurį Jehova, jūsų Dievas, duoda jums paveldėti, neįžengsiu.+
22 Turėsiu mirti čia, šiame krašte, per Jordaną nepereisiu,+ o jūs pereisite ir tą puikiąją žemę užimsite.
23 Todėl žiūrėkite, kad nepamirštumėte sandoros, kurią Dievas Jehova yra sudaręs su jumis,+ ir nepasidarytumėte sau jokio atvaizdo – nieko, ką Dievas Jehova yra uždraudęs jums daryti.+
24 Dievas Jehova yra ryjanti ugnis,+ jis yra Dievas, reikalaujantis visiškos ištikimybės.+
25 Jei ilgainiui, kai jau būsite įsigyvenę krašte ir susilaukę vaikų ir vaikaičių, imsite nedorai elgtis, jei pasidirbsite kokį nors stabą,+ jei darysite, kas bloga jūsų Dievo Jehovos akyse, ir taip jį įskaudinsite,+
26 tada – šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę – veikiai išnyksite iš krašto kitapus Jordano, žemės, kurią dabar ruošiatės užimti. Ilgai ten negyvensite, būsite sunaikinti.+
27 Jehova išblaškys jus po tautas+ ir tik saujelė jūsų liks+ jose – tautose, po kurias Jehova jus bus išsklaidęs.
28 Ten tarnausite žmogaus rankų darbo mediniams ir akmeniniams stabams,+ dievams, kurie nei mato, nei girdi, nei valgo, nei užuodžia.
29 Jeigu ten būdami ieškosite Jehovos, savo Dievo, jei šauksitės jo visa širdimi ir visa siela, tikrai jį rasite.+
30 Vėlesniais laikais, kai visa tai bus jums nutikę, didelio vargo prispausti jūs grįšite pas savo Dievą Jehovą ir jo balso klausysite.+
31 Jehova, jūsų Dievas, yra gailestingas Dievas,+ todėl neatstums jūsų ir neleis pražūti, jis neužmirš sandoros, kurią sudarė su jūsų protėviais ir kurią patvirtino priesaika.+
32 Pagalvokite apie praėjusias dienas, kai jūsų nė nebuvo, apie laikus nuo pat pradžios, kai Dievas sukūrė žemėje žmogų. Ieškokite nuo vieno dangaus krašto iki kito, – ar buvo įvykę kas nors panašaus, ar buvo kas nors panašaus girdėta?+
33 Kokia kita tauta girdėjo Dievo balsą sklindant iš ugnies ir liko gyva?+
34 Ar yra kada Dievas mėginęs atimti kokią tautą iš kitos su bausmėmis*, ženklais, stebuklais,+ karu,+ iškelta galinga ranka+ ir baimę keliančiais darbais,+ kaip kad Dievas Jehova padarė dėl jūsų Egipte, jums matant?
35 Visa tai jums buvo parodyta, idant žinotumėte, kad Jehova yra Dievas+ ir be jo nėra kito.+
36 Balsu jis prabilo į jus iš dangaus, kad jus sudraustų, ir žemėje apsireiškė didžioje ugnyje. Tu girdėjai, kaip iš tos ugnies aidėjo jo žodžiai.+
37 Jis mylėjo jūsų protėvius, todėl pasirinko jus, jų palikuonius,+ ir išvedė iš Egipto savo didele galybe.
38 Jis išvarė jums iš kelio tautas, už jus didesnes ir galingesnes, kad įvestų jus į kraštą ir duotų jį paveldėti, – šiandien patys tai matote.+
39 Tad žinokite ir dėkitės į širdį, kad vien Jehova yra Dievas aukštai danguje ir žemai žemėje+ ir kad kito nėra.+
40 Laikykitės jo įstatymų ir įsakymų, kuriuos šiandien skelbiu, kad jums ir jūsų vaikams sektųsi ir kad ilgai gyventumėte žemėje, kurią Dievas Jehova jums duoda.“+
41 Tada Mozė parinko tris miestus rytinėje Jordano pusėje,+
42 kad žmogus, netyčia nužudęs artimą, kurio nelaikė priešu,+ galėtų ten pabėgti ir taip išsaugoti savo gyvybę.+
43 Rubeno palikuoniams paskyrė Becerą,+ miestą dykumoje ant plokščiakalnio, Gado palikuoniams – Ramotus+ Gileado krašte, Manaso palikuoniams – Golaną+ Bašane.+
44 Štai toks yra Įstatymas,+ kurį Mozė išdėstė izraelitams.
45 Tokius priesakus, įsakymus, teisinius nuostatus Mozė perdavė iš Egipto išėjusiems izraelitams,+
46 kai jie buvo netoli Jordano, slėnyje ties Bet Peoru,+ – Hešbone gyvenusio amoritų karaliaus Sihono valdose.+ Mozė ir iš Egipto išėję izraelitai tą karalių nugalėjo+ ir
47 užėmė jo žemes. Jie užėmė ir Bašano karaliaus Ogo kraštą.+ Izraelitai užkariavo tų dviejų amoritų karalių valdas rytuose, šiapus Jordano –
48 žemes nuo Aroero,+ esančio Arnono slėnio* pakraštyje, iki pat Siono, tai yra Hermono, kalno,+
49 taip pat visą Arabos sritį į rytus nuo Jordano iki Arabos jūros* ties Pisgos šlaitais.+
Išnašos
^ Pažod. „Dešimt žodžių“. Jie dar vadinami Dekalogu.
^ Hebr. žodis tikriausiai reiškia ne tik roplius, bet ir kitokių rūšių gyvūnus, pavyzdžiui, graužikus ir vabzdžius.
^ Arba „paveldas“.
^ Arba „mėginimais“.
^ Arba „sausvagės“.
^ T. y. Druskos, arba Negyvosios, jūros.
