Izaijo 25:1–12
25 Jehova, tu mano Dievas.
Tave aš aukštinu ir tavo vardą šlovinu,nes tu nuostabius dalykus darai.+
Visa, ką esi sumanęs jau nuo seno,+darai ištikimai,+ patikimai.
2 Štai miestą akmenynu pavertei,sutrupinai tvirtovę – beliko tik griuvėsiai.
Tvirtovė svetimšalių nebepanaši į miestą,ji atstatyta niekada nebus.
3 Dėl to stipri tauta tave išaukštins,bijos tavęs tautų nuožmiųjų miestas.+
4 Juk tu – silpnam tvirtovė,beturčiui prieglauda nelaimės dieną,+pastogė nuo liūties,paūksmė kaitroje.+
Engėjų plakimas – tarsi sieną čaižantis lietus,
5 tarsi karštis, svilinantis išdžiūvusią žemę,bet svetimųjų šėlsmą tu numalšini.
Kaip debesies šešėlis nugali kaitrą,taip tu nutildai engėjų dainas.
6 Ant šito kalno+ kareivijų Viešpats Jehovavisiems žmonėms surengs pokylį su gardžiausiais valgiais,+puotą su geriausiu* vynu,su skanėstais, su kaulų smegenimir su puikiu skaidriausiu vynu.
7 Ant šito kalno jis pašalins* visus žmones dengiančią drobulę –audeklą*, į kurį visos tautos susuptos.
8 Jis amžiams mirtį sunaikins*,+visavaldis Jehova ašaras visiems nušluostys.+
Niekas žemėje nebeniekins jo tautos,nes taip pasakė Jehova.
9 Tą dieną jie kalbės:„Štai mūsų Dievas!+
Juo mes vylėmės,+ir jis išgelbėjo.+
Jis – Jehova!
Sudėjome į jį viltis,tad linksminkimės, džiaukimės, kad jis mus gelbsti!“+
10 Ranka Jehovos šį kalną globoti ims,+tada Moabas bus sumintas+tarsi šiaudai mėšlyne.
11 Iškėlęs rankas jis jam tvos,kaip plaukikas rankomis tvoja per vandenį,ir sulig kiekvienu smūgiupuikybę jo nužemins.+
12 O jo tvirtovę, apsaugines jo sienasjis nugriaus,sulygins su žeme, paliks tik dulkės.
