Psalmynas 31:1–24

  • „Jehova, prie tavęs glaudžiuosi“

    • „Tau į rankas aš atiduodu savo dvasią“ (5)

    • Jehova – tiesos Dievas (5)

    • Didis Dievo gerumas (19)

Vadovui. Dovydo psalmė. 31  Jehova, prie tavęs glaudžiuosi,+tegul neteks man kęsti gėdos.+ Vaduok mane dėl savojo teisumo!+   Palenkęs ausį išklausyk mane,skubėk man į pagalbą.+ Būki man kalnų tvirtovė,priebėga, kurioj galėčiau išsigelbėt.+   Tu man uola esi, esi tu man tvirtovė.+ Mane lydėsi, vesi dėlei savo vardo,+   iš pinklių, slapčiomis man paspęstų, vaduosi,+nes tu – mana tvirtovė.+   Tau į rankas aš atiduodu savo dvasią.+ Jehova, tiesos Dieve,*+ mane tu atpirkai.   Neapkenčiu aš tų, kas lenkiasi stabams – beverčiams ir niekingiems,ir kliaujuosi tik Jehova.   O kaip aš džiaugsiuosi ištikimąja tavo meile! Tu pažvelgei į mano vargą,+mano skausmą permatei.   Ir priešui į rankas neįdavei –tu atvedei mane į saugią* vietą.   Jehova, pagailėk manęs, nes aš vargstu,iš širdgėlos man temsta akys,+ silpsta kūnas.+ 10  Gyvenimą baigiu aš sielvarte,+savo metus – dejonėse.+ Mano kaltė išsekino jėgasir mano kaulai nyksta.+ 11  Mane išjuokia priešai,+pajuokia net kaimynai,pažįstami sutikti bijo,lauke pamatę bėga nuo manęs šalin.+ 12  Nebėr man vietos jų širdy – aš pamirštas, lyg būčiau miręs. Jaučiuosi lyg sukultas indas. 13  Girdžiu aš daug piktų šnekų,aplinkui viskas kelia siaubą.+ Jie prieš mane – visi kaip vienas,kėsinasi man gyvastį atimti.+ 14  Bet aš pasitikiu tavim, Jehova,+sakau: „Tu – mano Dievas.“+ 15  Mano dienos* tavo rankose. Iš priešų, persekiotojų nagų mane vaduoki!+ 16  Nušvisk savajam tarnui maloningu veidu,+ištikimąja savo meile gelbėk! 17  Tegul neteks man kęsti gėdos – tavęs, Jehova, aš šaukiuosi!+ Teužsitraukia gėdą tie, kas nedori,+te kapas* juos nutildo.+ 18  Tebus užčiauptos lūpos melagingos,+kurios paniekinamai, išdidžiai ir įžūliai prieš teisų žmogų kalba. 19  Gerumas tavo – koks jis didis!+ Tu dievobaimingiesiems jo esi prikaupęs.+ Ir žmonės mato: geras tu visiems, kas prie tavęs ateina glaustis.+ 20  Juos pas save paslėpsi it slėptuvėje+nuo pikta rezgančių žmonių,savo pastogėje priglobsi,kad jų nepultų piktavaliai.+ 21  Jehovai tebūnie šlovė! Patyriau miesto apgulty,+ kad nuostabi ištikimoji Dievo meilė.+ 22  Tariau sau išsigandęs:„Pražūsiu, tavo akys jau nebematys manęs.“+ Bet kai tavęs šaukiausi, maldavau, tu išgirdai.+ 23  Mylėkite Jehovą, jo ištikimieji!+ Juk ištikimą savo tarną saugo Jehova,+o išdidžiajam jis atmoka rūsčiai.+ 24  Tad būkit drąsūs ir tvirtos širdies+visi, kas laukiate Jehovos!+

Išnašos

Arba „ištikimasis Dieve“.
Arba „erdvią“.
Pažod. „laikai“.
Arba „Šeolas“. Žr. žodynėlį.