Psalmynas 77:1–20
Vadovui. Pagal Jedutūną*. Asafo+ psalmė.
77 Balsu šaukiuosi Dievo,Dievo vis šaukiuosi, ir jis mane išgirs.+
2 Nelaimės dieną aš Jehovos ieškau,+nakčia be paliovos tiesiu į jį rankas,bet nerandu paguodos.
3 Dejuoju Dievą prisiminęs,+nerimauju, jėgos mano senka*.+ (Sela.)
4 Tu man neleidi net akių sumerkti,esu taip sunerimęs, nė kalbėti negaliu.
5 Mąstau apie prabėgusias dienas,+apie seniai praėjusius metus.
6 Nakčia prisimenu aš savo giesmę*,+širdyje mąstau+ir stengiuosi ištirti viską*.
7 Nejaugi Jehova bus amžiams mus atstūmęs+ir mūsų nebepagailės?+
8 Nejaugi ištikimą meilę amžiais suturėsir savo pažadą paliks neištesėtą per kartų kartas?
9 Nejau užmiršo Dievas savąjį gailestingumą,+supykęs atsisakė pagailėti? (Sela.)
10 Nejaugi teks sakyti: „Man skaudu,+kad savo dešine Aukščiausiasis mums nebepadeda*“?
11 Atminsiu Jaho darbus,atminsiu tavo stebuklus iš praeities,
12 mąstysiu apie visa, ką esi nuveikęs,tavuosius darbus apgalvosiu.+
13 Šventi tavi keliai, o Dieve!
Koks dievas, mūsų didis Dieve, gali tau prilygti?+
14 Esi tu Dievas, darantis stebuklų,+tautoms galybę savąją apreiškei.+
15 Ranka galinga tu išvadavai* savuosius+ –Jokūbo, Juozapo ainiją. (Sela.)
16 Tave, o Dieve, vandenys išvydo.
Sujudo vandenys tave išvydę,+gelmės įsišėlo.
17 Ir debesys prapliupo lietumi,apniukę dangūs ėmė griausti,visur švytravo tavo strėlės.+
18 Griaustinis tavo sudundėjo+ lyg vežimo ratai,pasaulį nutvieskė žaibai,+drebėjo ir virpėjo žemė.+
19 Per jūrą tavo kelias driekėsi,+per vandenis gausingus – tavo takas,bet tavo pėdsakų nebuvo nė žymės,
20 kai, Mozei ir Aaronui patikėjęs į rankas,+it kaimenę vedei tu savo tautą.+
Išnašos
^ Pažod. „dvasia mano nyksta“.
^ Arba „savo stygų skambesį“.
^ Pažod. „ir mano dvasia tiria“.
^ Pažod. „kad Aukščiausiojo dešinė pasikeitė“.
^ Pažod. „atpirkai“.
