25 SKYRIUS

Ar galima būti laimingam nepilnoje šeimoje?

„Vaikai su abiem tėvais turi atskirus kambarius, jiems nuperka naujų drabužių. O aš savo kambario neturiu. Ir beveik neturiu drabužių, kokių norėčiau. Mama sako, kad neįperka. Kol ji dirba, aš kaip kokia tarnaitė turiu viską namuose tvarkyti. Jaučiuosi taip, lyg neturėčiau vaikystės“ (trylikametė Šalonda)

NĖRA abejonių, kad ideali šeima yra tokia, kurioje savo vaikais rūpinasi abu tėvai. Kartu juodu gali savo atžalas veiksmingiau pamokyti, užtikrinti didesnę apsaugą,  labiau palaikyti. „Dviem geriau negu vienam, — sakoma Biblijoje, — nes jie gauna didesnį atlygį už savo triūsą“ (Mokytojo 4:9).

Teisingi žodžiai, vis dėlto šeima su abiem tėvais dabar — tokia retenybė, kad ją veikiausiai būtų galima įtraukti į raudonąją knygą. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose daugiau kaip pusė vaikų bent kurį laiką iki pilnametystės augo su vienu iš tėvų.

Nors šis faktas gal ir nelabai ką stebina, vis dėlto kai kurie jaunuoliai, gyvenantys su vienu iš tėvų, savo padėties gėdijasi. Kitiems toks gyvenimas sukelia daug rūpesčių, užkrauna, rodos, nepakeliamą naštą. Jei ir tavo šeima nepilna, su kokiais sunkumais tenka susidurti? Užrašyk, kas labiausiai tave slegia.

․․․․․

Jeigu tau trūksta tėčio ar mamos nuolatinio dėmesio ir meilės, ar tai reiškia, kad negali būti laimingas? Tikrai nereiškia. Daug priklauso nuo to, kaip pats savo padėtį vertinsi. Patarlių 15:15 (Brb) sakoma: „Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.“ Ši patarlė byloja, kad žmogaus nuotaiką labiau lemia jo vidinė nuostata, o ne aplinkybės. Tad kas padėtų tau įgyti „linksmą širdį“, net jei aplinkybės ir atrodo nepalankios?

Neleisk slogiems jausmams paimti viršų

Pirmiausia stenkis neimti giliai į širdį neigiamų pastabų. Pavyzdžiui, kai kurie mokytojai akivaizdžiai parodo, kad prieš vaikus iš nepilnų šeimų yra nusistatę. O jei toks mokinys prasižengia, kai kurių manymu, taip atsitinka dėl to, kad namuose nekokia aplinka. Bet paklausk savęs: „Ar taip kalbantys žmonės iš tikrųjų  pažįsta mane ir mano namiškius? O gal prisiklausę, ką apie nepilnas šeimas šneka kiti, jie viską tik atkartoja?“

Verta atkreipti dėmesį, kad Šventajame Rašte ne sykį pavartotas hebrajiškas žodis, kuris išvertus reiškia „betėvis berniukas“. * Tačiau apie tokį vaiką nė karto nėra kalbama menkinamai. Priešingai — daugumoje tų eilučių atskleidžiama, kad Jehovai našlaičiai ypač rūpi.

Kita vertus, yra ir geranoriškų žmonių, kurie su tavimi kalbėdamiesi esti pernelyg atsargūs. Nenorėdami tavęs įžeisti ar trikdyti, jie, tarkim, vengia tokių žodžių kaip „tėvas“, „santuoka“, „skyrybos“, „mirtis“. Jeigu toks elgesys tave glumina, pagarbiai paaiškink, kad perdėtas atsargumas nėra būtinas. Keturiolikmetis Tonis niekada nepažinojo savo tikrojo tėčio. Jis pasakoja, kad jam girdint kai kurie, pradėję sakyti tam tikrus žodžius, užsikerta. Bet Tonis nepasimeta ir pats tuos žodžius pasako. „Noriu, kad jie žinotų: man nė kiek ne gėda“, — sako jis.

Negalvok: „O jeigu...“

Jei tėvai išsiskyrė ar vienas iš jų yra miręs, kartais tave aplankys liūdesys ir nykuma. Tačiau anksčiau ar vėliau teks susitaikyti su savo padėtimi. Biblija moko: „Nesakyk: ‘Tad kaip gali būti, kad seniau buvo geriau negu dabar?’“ (Mokytojo 7:10) Štai trylikametė Sara, kurios tėvai išsiskyrė, kai jai buvo dešimt, pataria: „Neliūdėk dėl  savo aplinkybių. Negalvok: „O jeigu...“; negalvok, kad turi bėdų, nes augi nepilnoje šeimoje; ir geriau nelygink savęs su vaikais, turinčiais abu tėvus ir patogų gyvenimą.“ Geras patarimas, ar ne? Galų gale net ir „idealios“ šeimos neapsaugotos nuo problemų.

Pabandyk įsivaizduoti, kad tu ir tavo šeima plaukiate valtimi. Idealiu atveju valtyje būna visi įgulos nariai. O nepilnoje šeimoje, galima sakyti, vieno įgulos nario trūksta, todėl kitiems tenka irkluoti smarkiau. Ar tai reiškia, kad tokia šeima neišvengiamai patirs nesėkmę? Tikrai ne! Jei visi veiksite išvien, valtis judės pirmyn ir jūs galiausiai pasieksite savo tikslą.

Ar neši savo naštą?

Kaip konkrečiai galėtum padėti savo šeimai — kaip galėtum, taip sakant, nešti savąją naštą? Štai trys patarimai.

 Mokykis taupumo. Didelis nepilnų šeimų rūpestis yra pinigai. Ką čia galėtum daryti? Jau minėtas Tonis sako: „Bendramoksliai reikalauja tėvų, kad pirktų jiems firminius kedus ir drabužius. Jeigu to, ko nori, negauna, neina į mokyklą. Neturiu madingiausių drabužių, bet vilkiu tvarkingus, švarius rūbus ir juos saugau. Mamai ir taip nelengva, o aš nenoriu jos dar labiau apsunkinti.“ Šiek tiek pasistengęs tu gali įgyti požiūrį, kokį turėjo apaštalas Paulius. „Įvairiomis aplinkybėmis išmokau būti patenkintas“, — rašė jis (Filipiečiams 4:11, 12).

Kitas būdas taupyti — saugoti tai, ką turi (Jono 6:12). Paauglys, vardu Rodnis, sako: „Namie stengiuosi daiktų nelaužyti ir nepraganyti, nes juos sutaisyti ar atpirkti kainuoja. Elektros prietaisus ir šviesą, kai nebereikia, išjungiam. Taip sąskaitos už elektrą būna mažesnės.“

Imkis iniciatyvos. Daugelis vienišų tėvų sunkiai ryžtasi nustatyti savo vaikams namų taisykles ar prašyti atlikti kokius nors ruošos darbus. Kodėl? Kai kurie jų mano, kad taip palengvindami vaikams gyvenimą kompensuos tėčio ar mamos trūkumą. Jie galbūt svarsto: „Nenoriu, kad mano vaikai plušėtų namuose, kai kiti linksmai leidžia laiką.“

Tau, galimas dalykas, kils pagunda pasinaudoti tuo, kad tėtį ar mamą slegia kaltės jausmas. Tačiau taip darydamas  jam ar jai naštą ne palengvinsi, o tik pasunkinsi. Verčiau parodyk iniciatyvą ir imkis ką nors namuose nudirbti. Štai ką sako Tonis: „Mama dirba ligoninėje ir jos darbo drabužiai turi būti visuomet išlyginti. Aš juos ir išlyginu.“ O argi čia ne moters darbas? „Gal kai kas taip ir mano, — atsako Tonis. — Bet taip galiu mamai padėti.“

Išreikšk dėkingumą. Padėti tėčiui ar mamai gali ne tik praktiškai, — gali išreikšti jam ar jai dėkingumą ir taip pakelti dvasią. Viena vieniša mama rašė: „Būna dienų, kada darbe ypač sunku ir jaučiuosi tiesiog  išsunkta. Pareinu namo, o čia dukrelė jau padengusi stalą ir pradėjusi ruošti vakarienę.“ Ir dar ji priduria: „O sūnus prieina ir mane apkabina.“ Kaip toks dėmesingumas mamą paveikia? „Mano nuotaika iškart pagerėja“, — sako ji.

Užrašyk, kurioje iš šių aptartų trijų sričių tau reikėtų labiau pasistengti? ․․․․․

Gyvendamas su vienu iš tėvų turi gerą progą ugdytis atjautą, dėmesingumą, tapti patikimesniu žmogumi. Jėzus yra pasakęs: „Didesnė laimė duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35). Tikrai, jeigu stengiesi savo tėčiui ar mamai padėti, gali būti išties laimingas.

Tikėtina, retsykiais jausi ilgesį, kad tėčio ar mamos nėra su jumis. Vis dėlto tu gali išmokti daryti geriausia, kas tau įmanoma dabartinėmis aplinkybėmis. Štai kas padėjo Nėjai. „Kai mirė tėtis, — prisimena ji, — viena sesuo pasakė: „Tavo gyvenimas yra tavo pačios rankose.“ Tie žodžiai man labai įstrigo. Jie vis man primindavo, kad neprivalau būti aplinkybių auka.“ Tu irgi gali išsiugdyti tokią nuostatą. Prisimink: ar būsi laimingas ar ne, lemia ne tavo aplinkybės. Svarbiausia, kaip savo aplinkybes vertinsi ir kaip jas išnaudosi.

DAUGIAU APIE TAI SKAITYK 1 TOMO 4 SKYRIUJE

[Išnaša]

BIBLIJOS EILUTĖ

„Kiekvienas žiūrėkite ne vien savo naudos, bet ir kitų“ (Filipiečiams 2:4)

PATARIMAS

Jei manai, kad tau užkrovė daugiau darbų, nei gali padaryti, mamai (tėčiui) mandagiai pasiūlyk:

● sudaryti sąrašą, kas ir kokius darbus namuose turi atlikti;

● prireikus darbus paskirti tiems, kam jie pagal jėgas.

AR ŽINOJAI... ?

Turėdamas daugiau pareigų namuose tu suaugsi greičiau nei jaunuoliai, kurie gyvena su abiem tėvais ir pareigų turi mažiau.

VEIKSMŲ PLANAS

Kad nepasiduočiau slogiems jausmams, aš... ․․․․․

Jei aplinkiniai su manimi elgsis pernelyg atsargiai, aš pasakysiu... ․․․․․

Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․

KAIP TAU ATRODO?

● Kodėl kai kurie žmonės vaikams iš nepilnų šeimų yra šališki?

● Kodėl tėtis ar mama galbūt nenori prašyti tavęs padaryti namie kokį darbą?

● Kaip galėtum išreikšti savo tėčiui ar mamai dėkingumą?

[Anotacija 211 puslapyje]

„Po tėvų skyrybų mudvi su mama pradėjom daugiau kalbėtis. Tapom labai artimos“ (Melani)

[Iliustracija 210, 211 puslapiuose]

Nepilna šeima — tarsi įgula be vieno nario. Nors kitiems tenka irkluoti smarkiau, tikslą pasiekti pavyks, jei visi veiks išvien