Graikiškojoje Biblijos dalyje neretai yra minimi Barnabas ir apaštalas Paulius. Tie vyrai, kalbant šiuolaikiniais terminais, buvo keliaujantieji prižiūrėtojai – lankė plačiai išsibarsčiusias pirmojo amžiaus krikščionių bendruomenes. Kodėl jie ėmėsi tokios tarnybos? Jiems labai rūpėjo dvasinė bendratikių gerovė. Paulius sakė: „Grįžkime ir aplankykime brolius [...], ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi“ (Apaštalų darbų 15:36). Norėdamas su bendratikiais pasimatyti ir juos pastiprinti, apaštalas nukeliaudavo šimtus kilometrų. Brolijos labui šitaip aukotis nusiteikę ir mūsų keliaujantieji prižiūrėtojai.

Jie atvyksta mūsų padrąsinti. Rajono prižiūrėtojas paeiliui lanko maždaug 20 bendruomenių – kiekvienoje dukart per metus pabūna po savaitę. Jei brolis yra vedęs, jį lydi žmona. Jiedu stengiasi su visais bendruomenės skelbėjais gerai susipažinti, eina su jais į tarnybą, padeda vesti Biblijos studijas, dalijasi savo sukaupta patirtimi. Rajono prižiūrėtojai drauge su vietinių bendruomenių vyresniaisiais atlieka ganytojų darbą, taip pat stiprina mus savo kalbomis sueigose ir suvažiavimuose (Apaštalų darbų 15:35).

Jie mumis rūpinasi. Rajono prižiūrėtojams rūpi, kad bendruomenės dvasiškai klestėtų. Susitikę su vyresniaisiais ir patarnautojais jie apžvelgia, kas bendruomenėje pastaruoju metu nuveikta, duoda atsakingiems broliams konkrečių patarimų, kaip geriau atlikti savo pareigas. Be to, padeda ištvermingai ir našiai darbuotis pionieriams, skiria dėmesio neseniai į bendruomenę atėjusiems žmonėms, domisi jų dvasine pažanga. Kiekvienas iš tų pasiaukojamai tarnaujančių brolių yra tikras „bendradarbis [mūsų] labui“ (2 Korintiečiams 8:23). Savo tikėjimu ir dievotumu jie rodo sektiną pavyzdį (Hebrajams 13:7).

• Kokiu tikslu rajono prižiūrėtojai lanko bendruomenes?

• Kuo jų apsilankymai gali būti naudingi jums?