Po vestuvių Kanoje Jėzus keliauja į Kafarnaumą. Su juo yra jo motina ir broliai – Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas.

Kodėl Jėzus pasirenka būtent Kafarnaumą? Šis miestas įsikūręs geografiškai patogesnėje vietoje nei Nazaretas ar Kana ir, matyt, yra daug didesnis. Be to, Kafarnaume ir šalia jo gyvena dauguma naujųjų Jėzaus mokinių. Taigi jiems nereikia toli keliauti, kad galėtų būti Jėzaus mokomi.

Būdamas Kafarnaume Jėzus padaro nuostabių darbų. Žinia apie Jėzų pasklinda visame mieste ir jo apylinkėse. Artėjant 30-ųjų Paschai, Jėzus su savo mokiniais, dievobaimingais žydų tautos vyrais, išsiruošia į Jeruzalę.

Nuėjęs į šventyklą Jėzus padaro tai, kas visus pribloškia. Tokio Jėzaus mokiniai dar nematė.

Pagal Dievo Įstatymą izraelitai turi aukoti aukas – į šventyklą atvesti kokį nors gyvulį. Tiems, kas į Jeruzalę atkeliauja iš labai toli, Įstatymas leidžia vietoje nusipirkti galvijų, avių ar ožkų, taip pat visko, ko reikia viešnagės metu, pavyzdžiui, maisto (Pakartoto Įstatymo 14:24–26). Tačiau Jeruzalės pirkliai gyvulius ir paukščius pardavinėja tiesiog pačiame šventyklos kieme! Lyg to būtų maža, kai kurie plėšia iš žmonių didžiulius pinigus.

Tai matydamas Jėzus taip pasipiktina, kad žeria žemėn pinigų keitėjų monetas, išvarto jų stalus ir veja juos lauk. „Pasiimkite visa tai iš čia! – sako jis. – Gana iš mano Tėvo namų daryti prekyvietę!“ (Jono 2:16)

Šis įvykis Jėzaus mokiniams primena vieną pranašystę apie Dievo Sūnų: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.“ Tačiau kiti žydai ima piktintis:

– Jei jau taip elgiesi, parodyk mums ženklą – įrodyk, kad turi tam teisę.

– Sugriaukite šitą šventyklą ir per tris dienas aš ją prikelsiu, – atsako Jėzus.

– Šitą šventyklą statė keturiasdešimt šešerius metus, o tu ją prikelsi per tris dienas? (Jono 2:17–20; Psalmyno 69:9)

Žydai nesupranta, kad Jėzus kalba perkeltine prasme. Šventykla čia jis vadina savo kūną. Šiuos žodžius mokiniai prisimins po trejų metų, kai Jėzus bus prikeltas iš mirties.