1—3. Koks priešas persekioja mus visus ir kodėl sužinoję Biblijos pažadus būsime paguosti?

ĮSIVAIZDUOKITE, jog bėgate nuo pikto priešo, už jus daug stipresnio ir greitesnio. Žinote, kad jis negailestingas, jau nužudė kelis jūsų draugus. Bėgate kiek įkabindamas, bet persekiotojas artėja. Kai jau beveik prarandate viltį, staiga kas nors kitas atskuba jums į pagalbą — nepalyginti stipresnis už tą priešą ir pasirengęs apginti. Jūs išgelbėtas!

² Galima sakyti, toks priešas jus iš tiesų persekioja. Ne tik jus, bet ir kiekvieną iš mūsų. Kaip sužinojome iš ankstesnio skyriaus, Biblija priešu vadina mirtį. Nė vienas negalime nuo jos pabėgti nei atsiginti. Ji atima mums brangius žmones. Tačiau Jehova daug galingesnis už mirtį. Jis — maloningas mūsų Gelbėtojas ir jau įrodė, kad jam nieko nereiškia tą priešą įveikti. Jehova ketina sunaikinti jį visiems laikams. Biblijoje sakoma: „Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis“ (1 Korintiečiams 15:26). Kokia gera naujiena!

³ Bet pirma susimąstykime, kiek skausmo mirtis atneša. Tai padės iš tikrųjų suvokti, kokia nepaprastai  džiugi ši žinia: Jehova žada mirusiuosius atgaivinti (Izaijo 26:19). Jie vėl gyvens. Taip, yra prikėlimo viltis.

4. a) Kodėl iš Jėzaus pavyzdžio galime spręsti, kaip į mirtį žiūri Jehova? b) Su kuo Jėzų siejo artima draugystė?

⁴ Ar yra mirę kas iš jūsų artimųjų? Mylimo žmogaus netektis atneša neapsakomą skausmą ir liūdesį, pasijuntame visiškai bejėgiai. Tokiais sunkiais gyvenimo momentais mums tikrai reikia paguodos iš Dievo Žodžio (2 Korintiečiams 1:3, 4). Biblija padeda suprasti, kaip Jehova ir Jėzus žiūri į mirtį. Jėzui, kuris visa kuo panėšėjo į Tėvą, netektis išties sukeldavo didelį skausmą (Jono 14:9). Evangelijose pasakojama, kad būdamas Jeruzalėje Jėzus dažnai eidavo į gretimą Betanijos miestelį aplankyti Lozoriaus ir jo seserų, Marijos bei Mortos. Jie buvo artimai susibičiuliavę. Biblijoje sakoma: „Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių“ (Jono 11:5). Bet, kaip skaitėme ankstesniame skyriuje, Lozorius mirė.

5, 6. a) Kaip Jėzaus širdį palietė Lozoriaus šeimos bei draugų skausmas? b) Apie ką mums byloja Jėzaus sielvartas?

⁵ Kiek skaudi Jėzui buvo draugo mirtis? Atėjęs į Mortos ir Marijos namus jis rado čia gedinčius Lozoriaus giminaičius bei kitus artimuosius. Išvydęs juos Jėzus „labai susigraudino ir susijaudinęs [...] pravirko“ (Jono 11:33, 35). Ar jį apėmė neviltis? Visiškai ne. Jėzus žinojo, kad netrukus turės įvykti stebuklas (Jono 11:3, 4). Bet jam vis tiek labai suskaudo širdį.

⁶ Jėzaus sielvartas leidžia suprasti mums kai ką labai svarbaus: Jėzus ir jo Tėvas nekenčia mirties.  Tačiau Jehovai įveikti šį priešą nesunku! Pažiūrėkime, ką Dievo galia Jėzus padarė.

7, 8. Kodėl, susirinkusiųjų akimis žiūrint, buvo neįmanoma Lozoriaus atgaivinti, tačiau ką padarė Jėzus?

⁷ Lozorius buvo palaidotas oloje, o kapo anga užrista akmeniu. Jėzus liepė jį nuritinti. Morta paprieštaravo, nes buvo praėjusios jau keturios dienos ir mirusiojo kūnas pradėjęs irti (Jono 11:39). Argi buvo galima ko tikėtis?

⁸ Nuritus akmenį Jėzus sušuko galingu balsu: „Lozoriau, išeik!“ Ir kas įvyko? „Numirėlis išėjo iš kapo“ (Jono 11:43, 44). Ar galite įsivaizduoti kilusį džiaugsmą? Juk Lozorius buvo miręs, ir tai žinojo visi — seserys, giminaičiai, draugai, kaimynai. Tačiau štai jis — mylimas ir brangus — vėl su jais! Išties turėjo būti sunku patikėti. Daugelis tikriausiai jį džiugiai apkabino. Kokia pergalė prieš mirtį!

9, 10. a) Kaip Jėzus parodė, kieno galia prikėlė Lozorių? b) Kodėl verta pasigilinti į Biblijos pasakojimus, kaip buvo prikelti kai kurie žmonės?

⁹ Jėzus parodė, kad šį didį stebuklą padarė ne savo jėgomis. Prieš pašaukdamas Lozorių jis kreipėsi malda į Jehovą — nes gyvybę buvo galima grąžinti tik jo galia (Jono 11:41, 42). Jau ir anksčiau Jehovos valia buvo prikelti keli žmonės. Lozoriaus prikėlimas — vienas iš devynių tokių stebuklų, apie kuriuos rašoma Dievo Žodyje. * Į šiuos pasakojimus tikrai verta  pasigilinti. Jie liudija, kad Dievas nešališkas, nes prikėlė jaunus ir senus, vyrus ir moteris, izraelitus ir kitataučius. O kiek tie stebuklai suteikė džiaugsmo! Pavyzdžiui, kai Jėzus prikėlė mirusią mergaitę, jos tėvai „apstulbo iš nustebimo“ (Morkaus 5:42, Jr). Jie tikriausiai visą gyvenimą buvo dėkingi už tą didžiulę laimę, kurią Jehova jiems dovanojo.

¹⁰ Žinoma, Jėzaus prikelti žmonės vėliau vis tiek mirė. Tad gal nevertėjo jų prikelti? Vertėjo. Šie Biblijoje papasakoti nepaprasti atsitikimai patvirtina kai kurias svarbias tiesas ir sustiprina mūsų viltį.

11. Kaip pasakojimas apie Lozoriaus prikėlimą patvirtina tiesą, užrašytą Mokytojo 9:5?

¹¹ Biblijoje rašoma, jog mirusieji „nebežino nieko“. Po mirties neišlieka jokia jų sąmonės dalelė. Tai patvirtina ir įvykis su Lozoriumi. Ar atgaivintas jis stulbino artimuosius pasakojimais apie dangų? O gal šiurpino baisiais pragaro ugnies vaizdais? Ne. Jis visai neužsiminė, kad būtų ką matęs ar kur buvęs. Keturias dienas gulėdamas kape Lozorius iš tiesų nežinojo nieko (Mokytojo 9:5). Tiesiog miegojo mirties miegu (Jono 11:11).

12. Kodėl pasakojimas apie Lozorių negali būti išgalvotas?

¹² Skaitydami apie Lozoriaus prikėlimą aiškiai matome, kad čia papasakotas tikras įvykis, o ne koks mitas. Šį stebuklą regėjo minia liudininkų. Jo nepaneigė netgi Jėzui priešiški dvasiniai tautos vadovai. Jie kalbėjo: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug stebuklų“ (Jono 11:47). Pamatyti prikeltojo ėjo būriai  žmonių. Nemažai įtikėjo Jėzų. Lozorius jiems buvo gyvas įrodymas, kad Jėzus siųstas Dievo. Dėl to kai kurie piktavaliai aukštieji kunigai ketino nužudyti abu — ir Jėzų, ir Lozorių (Jono 11:53; 12:9-11).

13. Kodėl galime būti tikri, kad Jehovai nesunku prikelti mirusius?

¹³ Ar tikėti prikėlimu yra naivu? Ne. Jėzus mokė, kad atėjus laikui „gulintieji kapuose“ prisikels (Jono 5:28). Jehova yra visos gyvybės Kūrėjas. Argi jam būtų sunku atkurti žmogaus gyvybę? Bet ar gali Jehova prisiminti visus, kurie mirę? Visatoje begalė žvaigždžių, ir Dievas kiekvieną vadina vardu! (Izaijo 40:26.) Taigi jis tikrai prisimena mūsų artimuosius, — visai tokius, kokie buvo, — ir pasiruošęs juos prikelti.

14, 15. Iš kokių Jobo žodžių suprantame, kad Jehova tikrai nori prikelti mirusiuosius?

¹⁴ Bet ar Jehova išties nori prikelti žmones? Iš Biblijos sužinome, jog taip. Dievobaimingasis Jobas klausė: „Ar miręs žmogus prisikels?“ Jobas kalbėjo lauksiąs kape, kol Dievas atėjus laikui jį prisimins. Jehovai jis pasakė: „Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio“ (Jobo 14:13-15, Brb).

¹⁵ Tik pagalvokite! Jehova trokšte trokšta atgaivinti tuos, kas mirę. Argi ne džiugina, kad Jehova toks maloningas? Tačiau kas žinotina apie tą ateities prikėlimą? Kas prisikels ir kur?

16. Kokiame pasaulyje bus prikelti gyventi mirusieji?

¹⁶ Prikėlimo stebuklai, apie kuriuos rašoma Biblijoje, padeda mums įsivaizduoti būsimąjį prikėlimą. Tie prikelti žmonės grįžo pas artimuosius. Panašiai bus  ir ateityje, — tik visų laukia dar didesnis džiaugsmas. Trečiame skyriuje išsiaiškinome, kad Dievas numatęs paversti visą žemę rojumi. Taigi mirusieji grįš į kitokį pasaulį — be karų, nusikaltimų, ligų. Jie galės per amžius gyventi šioje žemėje taikiai ir laimingai.

17. Kas bus prikelti?

¹⁷ Kas bus prikelti? Jėzaus žodžiais, „visi gulintieji atminimo kapuose išgirs jo balsą ir išeis“ (Jono 5:28, 29, NW). Panašiai sakoma Apreiškimo 20:13: „Jūra atidavė savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis atidavė savuosius.“ Čia „mirusiųjų pasaulis“ reiškia tiesiog žmonijos kapą. (Plačiau Priedo straipsnelyje „Kas yra šeolas ir hadas?“.) Šis kapas, vaizdžiai tariant, atiduos savuosius — ištuštės. Milijardai jame gulinčių atgis. Apaštalas Paulius pasakė: „Bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apaštalų darbų 24:15). Kaip reikia tai suprasti?

18. Kas bus tarp prikeltų teisiųjų ir kaip jus gali sustiprinti ši viltis?

¹⁸ Tarp teisiųjų bus daugelis Biblijoje minimų žmonių, gyvenusių iki Jėzui ateinant į žemę. Galbūt iškart pagalvojame apie Nojų, Abraomą, Sarą, Mozę, Rūtą, Esterą ar kitus. Kai kurie iš tų Dievo garbintojų paminėti Laiško hebrajams 11 skyriuje. Su teisiaisiais prisikels ir mirę dabartinių laikų Jehovos tarnai. Jeigu įgyjame prisikėlimo viltį, mums nebereikia pernelyg bijoti mirties (Hebrajams 2:15).

19. Kas yra neteisieji ir kokią galimybę Jehova jiems suteiks?

¹⁹ O kaip su milijardais tų, kurie netarnavo Jehovai, nes nieko apie jį nežinojo? Jie vadinami neteisiaisiais, bet irgi nėra pamiršti. Jie prisikels, galės pažinti tikrąjį Dievą ir būti priimti į pasaulinę jo tarnų  šeimą. Mirusieji bus keliami per tūkstantį metų, ir visi turės laiko įrodyti, ar nori tarnauti Jehovai. Tai bus nuostabus laikotarpis. Biblijoje jis vadinamas Teismo diena. *

20. Kas yra gehena ir kas į ją patenka?

²⁰ Ar tad mirusieji bus prikelti visi iki vieno? Ne. Iš Biblijos suprantame, jog kai kurie pateko į „geheną“ (Luko 12:5, Jr, išnaša). Kas yra gehena? Šis žodis kilęs nuo vietovardžio: senovėje už Jeruzalės sienos buvo toks sąvartynas, kur degindavo lavonus ir visokias atmatas. Čia žydai mesdavo kūnus tų, kuriuos laikė nusidėjėliais, nevertais kapo nei prikėlimo. Taigi gehena reiškia amžiną pražūtį. Gyvuosius ir mirusius teis Jėzus. Be to, vyriausias Teisėjas yra pats Jehova (Apaštalų darbų 10:42). Jis niekada neprikels tų, kuriuos mato esant nedorus ir nenorinčius keistis.

21, 22. a) Kokiu kūnu prikeliami kai kurie mirusieji? b) Kas pirmasis buvo prikeltas dvasiniu kūnu?

²¹ Iš Biblijos, be to, sužinome, jog kai kas bus prikelti dvasiniu kūnu gyventi danguje. Biblijoje aprašytas tik vienas toks atvejis — kada prisikėlė Jėzus Kristus.

²² Kai Jėzus buvo nužudytas, Jehova nepaliko savo ištikimo Sūnaus kape (Psalmyno 16:10; Apaštalų darbų 13:34, 35). Dievas prikėlė Jėzų, bet jau ne žmogaus kūnu. Apaštalas Petras paaiškina, kad Kristus buvo „kūnu numarintas, o Dvasia atgaivintas“  (1 Petro 3:18). Tai išties didelis stebuklas. Jėzus vėl tapo galinga dvasine esybe! (1 Korintiečiams 15:3-6.) Jis buvo pats pirmas taip šlovingai prikeltas (Jono 3:13). Bet ne paskutinis.

23, 24. Kas sudaro Jėzaus „mažąją kaimenę“ ir kiek jų yra?

²³ Žinodamas, kad greit grįš į dangų, Jėzus pasakė savo ištikimiems sekėjams, jog eina jiems „vietos paruošti“ (Jono 14:2). Tuos, kurie turėjo būti paimti į dangų, Jėzus pavadino „mažąja kaimene“ (Luko 12:32). Kiek atsidavusių krikščionių turėjo sudaryti šią palyginti mažą grupę? Apaštalas Jonas rašė: „Aš išvydau: štai Avinėlis bestovįs ant Siono kalno, o su juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai turinčių jo ir jo Tėvo vardus, įrašytus savo kaktose“ (Apreiškimo 14:1).

²⁴ Tie 144 000 krikščionių, tarp jų ir Jėzaus ištikimi apaštalai, turėjo būti prikelti gyventi danguje. Kada? Remiantis apaštalo Pauliaus žodžiais, šis prikėlimas turėjo prasidėti Kristui „čia jau esant“, tai yra jau valdant iš dangaus (1 Korintiečiams 15:23, NW). Iš 9 skyriaus sužinosite, jog dabar tas laikas ir yra. Todėl likusieji iš 144 000, mirštantys mūsų dienomis, akimirksniu prikeliami ir paimami į dangų (1 Korintiečiams 15:51-55). Tačiau dauguma žmonių tik ateityje bus prikelti gyventi žemės rojuje.

25. Apie ką bus kitas skyrius?

²⁵ Taip, Jehova amžiams nugalės mūsų priešą — mirtį! (Izaijo 25:8.) Tačiau galbūt kyla klausimas, kodėl kai kurie prikeltieji eina į dangų. Jie bus dangiškosios Karalystės karaliai. Daugiau apie tą Karalystę kitame skyriuje.