INTERVIU | FAN JU
Programinės įrangos kūrėjas paaiškina, kodėl tiki Dievą
DR. FAN JU (Fan Yu) savo mokslinę karjerą pradėjo kaip matematikas tyrėjas Kinijos atominės energijos institute netoli Pekino. Tuo metu jis buvo ateistas ir tikėjo evoliucijos teorija. Tačiau dabar dr. Ju neabejoja, kad gyvybę sukūrė Dievas. Atsibuskite! bendradarbis paprašė jį papasakoti daugiau apie savo tikėjimą.
Papasakokite apie savo vaikystę.
Gimiau 1959 metais Fudžou mieste Dziangsi provincijoje Kinijoje. Kai buvau aštuonerių, šalyje įsibėgėjo kultūrinė revoliucija ir jos padariniai buvo jaučiami visur. Mano tėvą, statybų inžinierių, išsiuntė tiesti geležinkelio į tolimą negyvenamą regioną. Ilgą laiką jis galėdavo mus aplankyti tik kartą metuose. Gyvenau su mama, ji buvo pradinės mokyklos mokytoja. Toje mokykloje mes ir gyvenome. 1970-aisiais buvome priversti išsikelti į Liufangą, anuomet vargingą kaimelį Linčuano rajone. Ten labai trūko maisto.
Kokių pažiūrų laikėsi jūsų šeima?
Tėvas nesidomėjo nei religija, nei politika, o mama išpažino budizmą. Mokykloje buvau mokomas, kad gyvybė išsivystė gamtoje vykstant natūraliems procesams, ir aš mokytojais tikėjau.
Kodėl susidomėjote matematika?
Matematika man patiko, nes ji susijusi su tiesos ieškojimu logiškai samprotaujant. Netrukus po revoliucijos vadovo Mao Dzedongo mirties 1976-aisiais įstojau į universitetą. Pasirinkau studijuoti matematiką. Įgijęs magistro laipsnį pradėjau dirbti – atlikdavau matematinius skaičiavimus kuriant branduolinius reaktorius.
Kokia buvo jūsų nuomonė apie Bibliją?
1987 metais atvykau į Jungtines Valstijas studijuoti doktorantūroje Teksaso A&M universitete. Žinojau, kad Amerikoje daugelis tiki Dievą ir skaito Bibliją. Buvau girdėjęs, kad joje daug praktiškų patarimų, taigi maniau, jog turėčiau ją perskaityti.
Biblijos mokymai pasirodė išties naudingi. Bet kai kurios dalys buvo sunkiai suprantamos, tad šią knygą padėjau į šalį.
Kas paskatino vėl domėtis Biblija?
Mintis apie Kūrėją man buvo nauja, tad nusprendžiau pats ištyrinėti šį klausimą.
1990-aisiais į mūsų namus atėjo Jehovos liudytoja ir parodė, kad Biblijoje žadama geresnė žmonijos ateitis. Ji paprašė vienos sutuoktinių poros mane aplankyti ir padėti suprasti Bibliją. Vėliau studijuoti Bibliją pradėjo ir mano žmona Liping. Kai gyveno Kinijoje, ji mokykloje dirbo fizikos mokytoja ir buvo ateistė. Studijuodami Bibliją sužinojome, kas šioje knygoje rašoma apie gyvybės kilmę. Mintis apie Kūrėją man buvo nauja, tad nusprendžiau pats ištyrinėti šį klausimą.
Kaip tai darėte?
Mus, matematikus, mokė apskaičiuoti įvykių tikimybes. Taip pat žinojau, kad gyvybė atsitiktinai galėtų atsirasti tik jau esant baltymams. Taigi pabandžiau apskaičiuoti, kokia yra tikimybė, kad baltymai atsirado savaiminio proceso metu. Kaip žinoma, baltymų molekulių sandara yra viena sudėtingiausių, be to, gyvose ląstelėse gali būti tūkstančių rūšių baltymų, darniai tarpusavyje sąveikaujančių. Suvokiau, kad atsitiktinis baltymų susidarymas yra taip mažai tikėtinas, jog iš esmės neįmanomas. Skaitydamas apie evoliucijos teoriją neradau nieko, kas man įtikinamai paaiškintų, kaip tokios sudėtingos molekulės būtų galėjusios, taip sakant, sukurti pačios save, jau nekalbant apie gyvuosius organizmus, kurie iš tų molekulių susideda. Tie faktai man bylojo apie tai, kad yra Kūrėjas.
Kas jus įtikino, kad Biblija – nuo Dievo?
Toliau studijuodamas Bibliją su Jehovos liudytojais sužinojau, kad joje užrašyta daug detalių pranašysčių ir kad jos išsipildė arba pildosi dabar. Taip pat patyriau, kad naudinga gyvenime taikyti Biblijos principus. Svarsčiau: „Kaip Biblijos rašytojai, gyvenę prieš tūkstančius metų, galėjo parašyti tokius išmintingus patarimus, kurie tebėra praktiški iki šiol?“ Pamažu įsitikinau, jog Biblija yra Dievo Žodis.
Kas stiprina jūsų įsitikinimą Kūrėjo buvimu?
Kai mąstau apie gamtą ir jos įvairovę, suvokiu, kad be Kūrėjo to nebūtų. Šiuo metu kuriu kompiuterių programinę įrangą ir dažnai negaliu atsistebėti tuo, kiek žmogaus smegenys yra pranašesnės už kompiuterines programas. Pavyzdžiui, mūsų smegenų gebėjimas suprasti kalbą tiesiog stulbina. Dauguma iš mūsų lengvai suprantame, kas yra sakoma, net girdėdami nebaigtus sakinius, juoką, kosulį, mikčiojimą, akcentą, aidą, aplinkos triukšmą ar telefono iškraipytą balsą. Galbūt manote, kad tai nieko ypatinga. Tačiau programinės įrangos kūrėjai yra kitokios nuomonės. Net pačios pažangiausios balso atpažinimo programos toli gražu žmogaus smegenims neprilygsta.
Kitaip nei sudėtingiausi kompiuteriai, mūsų smegenys gali atskirti emocijas, atpažinti įvairius akcentus ir iš balso nustatyti, kas kalba. Programinės įrangos kūrėjai ieško būdų, kaip kompiuteriai galėtų atkartoti žmogaus smegenų gebėjimą suprasti kalbą. Esu tikras, kad šitaip jie tyrinėja Dievo kūrinius.