• Jūsų sūnus elgiasi arogantiškai, o jam dar tik dešimt metų!

• Jis mano esąs kažin kas.

„Kas jam pasidarė? – galbūt svarstote. – Noriu, kad jis pasitikėtų savimi, bet nenoriu, kad visus kitus laikytų prastesniais už save.“

Ar įmanoma išmokyti vaiką nuolankumo nepakenkiant jo savivertei?

Pastaraisiais dešimtmečiais tėvai yra raginami nusileisti vaiko užgaidoms, nuolat jį girti, net jei nėra už ką, nedrausminti ir nebarti. Buvo manoma, kad jeigu vaikas jausis esąs ypatingas, ilgainiui išsiugdys sveiką savigarbą. Bet ką rodo patirtis? Knygoje Generation Me teigiama: „Judėjimas už savivertės kėlimą ne tik nepadėjo vaikams tapti laimingiems, neturintiems bendravimo problemų, bet ir sukūrė mažųjų narcizų armiją.“

Daugelis vaikų, kurie yra pernelyg giriami, užauga nepasiruošę ištverti nusivylimą, kritiką ar nesėkmę. Kadangi buvo mokomi susitelkti vien į savo troškimus, nesugeba palaikyti tvirtos draugystės su kitais. Todėl dažną jų kankina nerimas ir depresija.

Tikrą savivertę vaikas išsiugdo ne nuolat girdėdamas, kad yra ypatingas, o pasiekdamas gerų savo darbo rezultatų. Tam nepakanka vien pasitikėjimo savimi. Reikia mokytis, praktikuotis ir tobulinti tam tikrus įgūdžius (Patarlių 22:29). Taip pat svarbu įprasti rūpintis kitais žmonėmis (1 Korintiečiams 10:24). Be nuolankumo visa tai neįmanoma.

Girkite, kai tikrai yra už ką. Jei dukra, tarkim, gerai parašo kontrolinį darbą, pagirkite. O jeigu gauna prastesnį pažymį, nepulkite iškart kaltinti mokytojo. Tai dukrai nepadės mokytis nuolankumo. Verčiau jai paaiškinkite, kaip galėtų pasitempti, kad kitą sykį rezultatai būtų geresni. Už realią pažangą būtinai pagirkite.

Prireikus pataisykite. Tai nereiškia, jog vaiką turite kritikuoti dėl kiekvienos klaidos (Kolosiečiams 3:21). Bet į rimtas klaidas nedera žiūrėti pro pirštus. Tą patį galima pasakyti ir apie neigiamas savybes bei nuostatas, antraip jos netruks įsišaknyti.

Pavyzdžiui, pastebite, jog sūnus mėgsta pasigirti. Jei jo nepaprotinsite, gali išpuikti ir atstumti kitus nuo savęs. Paaiškinkite vaikui, kad pagyrūnų niekas nemėgsta, kad tokiu elgesiu užsitrauks gėdą (Patarlių 27:2). Taip pat pasakykite, jog nuosaikiai save vertinantis žmogus nejaučia poreikio kiekvienam pranešti apie savo gebėjimus. Jei vaiką stengsitės pataisyti su meile, pamokysite nuolankumo nežeisdamas jo savigarbos. (Biblijos principas: Mato 23:12.)

Ruoškite vaiką gyvenimo sunkumams. Tenkindamas kiekvieną vaiko norą jį išpaikinsite. Jei vaikas užsigeidžia to, kas jums per brangu, paaiškinkite, kodėl svarbu gyventi pagal savo išgales. Tarkim, tenka atsisakyti planuotos iškylos ar kelionės. Pasinaudokite proga pasakyti vaikui, jog nusivylimai gyvenime neišvengiami, ir papasakokite, kaip pats stengiatės juos įveikti. Užuot saugojęs vaiką nuo menkiausios problemos, geriau ruoškite jį susidurti su išmėginimais, kuriuos patirs suaugęs. (Biblijos principas: Patarlių 29:21.)

Skatinkite rodyti dosnumą. Padėkite vaikui įsitikinti, kad „didesnė laimė duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35). Drauge sudarykite sąrašą žmonių, kuriems reikia pagalbos – apsipirkti, kur nors nuvykti ar ką paremontuoti. Eidamas padėti tiems žmonėms, veskitės ir vaiką. Tegul jis mato, kad rūpinimasis kitais jums teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą. Taip vaiką mokysite nuolankumo pačiu paveikiausiu būdu – savo pavyzdžiu. (Biblijos principas: Luko 6:38.)