„BE PALIOVOS melskitės!“ (1 Tesalonikiečiams 5:17). „Būkite [...] ištvermingi maldoje“ (Romiečiams 12:12). „Jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4:6). Jeigu esi krikščionis, tau šios eilutės tikriausiai gerai žinomos. Be to, turbūt pripažįsti, jog malda yra nuostabiausia bendravimo forma. Tik pagalvok: bet kuriuo metu, dieną ir naktį, gali kreiptis į Visagalį Dievą! Ir Biblija patikina: „Jis girdi mus“ * (1 Jono 5:14, Brb).

Vis dėlto galbūt tau, kaip ir įžangoje cituotai merginai, melstis nėra lengva. Jeigu taip, ką galėtum pakeisti? Šis straipsnis tau padės: 1) nustatyti, kas kliudo melstis; 2) užsibrėžti tikslą, turint omenyje maldą; 3) atrakinti „duris“, kad galėtum tą tikslą pasiekti.

Pirma nustatykime, kas kliudo melstis. Kas, kalbant apie maldą, tau sunkiausia?

Antra, užsibrėžkime tikslą. Pažymėk, kokį iš paminėtų tikslų tu norėtum pasiekti, arba tuščioje eilutėje įrašyk kokį kitą.

• Norėčiau melstis dažniau.

• Norėčiau, kad mano maldos būtų turiningesnės.

• Norėčiau, kad maldos būtų nuoširdesnės.

• Kita ․․․․․

Malda — lyg durys, kurias gali bet kada atidaryti. Tačiau daugelis jaunuolių pasakytų, jog tas duris jie varsto ne taip dažnai ar ne taip nevaržomai, kaip turėtų. Jeigu taip jautiesi ir tu, nenuleisk rankų! Tu jau nustatei, kas tau sunkiausia, ir užsibrėžei tikslą. Dabar tau tereikia raktų nuo durų. Štai keletas kliūčių, kurios gali iškilti, ir keli patarimai, kaip jas įveikti.

  Užraktas: APLAIDUMAS.

„Kartais tiek daug visko reikia padaryti, jog pasimelsti tiesiog pamirštu“ (Priti, 20 metų, Didžioji Britanija).

Raktas. „Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos“ (Efeziečiams 5:15, 16).

Patarimas. Iš anksto nuspręsk, kada tau patogiausia kasdien melstis. Tą laiką gali net kur nors pasižymėti, kaip kad užsirašai, kada turėsi kokį susitikimą. „Jeigu nenusistatau konkretaus laiko, kada melsiuos, pasineriu į įvairius darbus“, — sako aštuoniolikmetė Jošiko iš Japonijos.

Užraktas: IŠSIBLAŠKYMAS.

„Nepavyksta išlaikyti dėmesio. Mintys sukasi apie ką nori, tik ne apie tai, ką sakau“ (Pamela, 17 metų, Meksika).

Raktas. „Burna kalba tai, ko pertekusi širdis“ (Mato 12:34).

Patarimas. Jeigu turi polinkį klajoti mintimis, pamėgink sakyti trumpesnes maldas — bent jau tol, kol sugebėsi susikaupti ilgesniam laikui. Kitas patarimas: melskis dėl to, kas guli ant širdies. Keturiolikmetė Marina iš Rusijos pasakoja: „Paauglystėje pradėjau suvokti, jog malda iš tiesų yra bendravimas su Dievu. Tai paskatino mane išsakyti jam slapčiausius jausmus.“

Užraktas: RUTINA.

„Kai meldžiuosi, pagaunu save kartojančią vis tą patį“ (Djuep, 17 metų, Beninas).

Raktas. „Apmąstau visus tavo darbus ir apsvarstau tavo veiksmus“ (Psalmyno 77:13 [77:12, Brb]).

Patarimas. Jeigu jauti, kad meldiesi mašinaliai, kasdien užsirašyk, kokią vieną konkrečią dovaną Jehova tau yra suteikęs. Tada už ją padėkok. Taip daryk visą savaitę ir pamatysi, jog kasdien maldoje būsi paminėjęs septynis naujus dalykus nesikartodamas. Tokiu pat principu vadovaukis išsakydamas Dievui kasdienius rūpesčius. „Melsdamasis sutelkiu dėmesį į tai, kas atsitiko tą dieną“, — sako dvidešimt vienerių metų Brunas iš Brazilijos. Aštuoniolikmetė Samanta iš Jungtinių Valstijų daro panašiai. „Stengiuosi prisiminti, kuo ši diena skyrėsi nuo kitų, ir tada paminiu tai maldoje, — aiškina mergina. — Taip lengviau nekalbėti vis apie tą patį.“ *

Užraktas: ABEJONĖ.

„Sykį, kai meldžiausi dėl vienos problemos mokykloje, ji niekur nedingo. Priešingai, bėdų tik padaugėjo. Tad pamaniau, kam apskritai melstis. Juk Jehova vis tiek neišklauso!“ (Minori, 15 metų, Japonija).

Raktas. „Su išmėginimu [Jehova Dievas] duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti“ (1 Korintiečiams 10:13).

Patarimas. Dėl vieno galime neabejoti: Jehova maldas išklauso (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]). Tad išsakęs jam kokią problemą, pasistenk į viską pažiūrėti plačiau. Užuot laukęs tokio atsako, kokio tikiesi, pamėgink įžvelgti, gal Jehova jau kaip nors atsakė. Kadangi vis dar esi krikščioniškame kelyje, į tavo maldą Jehova greičiausiai yra atsakęs — ne pašalindamas problemą, bet duodamas jėgų ją ištverti (Filipiečiams 4:13).

Užraktas: GĖDA.

„Kai pagalvoju, ką bendramoksliai pasakys matydami mane besimeldžiantį prieš pietus, pasijuntu nesmagiai“ (Hikaru, 17 metų, Japonija).

 Raktas. „Kiekvienam reikalui tinkamas laikas“ (Mokytojo 3:1).

Patarimas. Nors tyliai melsdamiesi galime sulaukti palankios reakcijos iš aplinkinių, visai nebūtina melstis taip, kad kiti pastebėtų. Pavyzdžiui, akivaizdu, jog ištikimasis Nehemijas prieš atsakydamas karaliui Artakserksui trumpai pasimeldė mintyse. Taip pat neminima, jog karalius apskritai pastebėjo, kad Nehemijas meldžiasi (Nehemijo 2:1-5). Ir tu gali melstis Jehovai neatkreipdamas kitų dėmesio į save (Filipiečiams 4:5, NW).

Užraktas: BEVERTIŠKUMO JAUSMAS.

„Jehova gerai žino, kas mane slegia. Jeigu jau man tos problemos įsiėdė iki gyvo kaulo, jam tuo labiau! Kartais jaučiuosi neverta jam melstis“ (Elžbieta, 20 metų, Airija).

Raktas. „Paveskite [Dievui] visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5:7).

Patarimas. Pamėgink per savo asmenines studijas patyrinėti ir apmąstyti šias Šventojo Rašto eilutes: Luko 12:6, 7; Jono 6:44; Hebrajams 4:16; 6:10; 2 Petro 3:9. Taip geriau suprasi, kad Jehova nori girdėti tavo maldas ir tam, kad jis tave išklausytų, visai neprivalai būti neeilinis krikščionis. Psalmininkas Dovydas, kuriam buvo gerai pažįstamas nerimas ir sielvartas, tvirtai pareiškė, kad Jehova „arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius“ * (Psalmyno 34:19 [34:18, Brb]).

Jehova pats klausosi maldų ir jau vien tai rodo, kad tu jam rūpi. „Jehova nepavedė mūsų maldų klausytis angelams, — sako septyniolikmetė Nikolė iš Italijos. — Kadangi jis pats jų klausosi, vadinasi, mūsų maldos jam svarbios.“