„Tu išklausai maldas. Žmonės iš visur ateis pas tave“ (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]).

KĄ SAKO ŽMONĖS?

Kai kurie mano, kad malda aukščiau lubų nepakyla. Ar kas išklauso maldas, ypač linkę abejoti tie, kas patiria įvairiausių kančių.

KĄ SAKO BIBLIJA?

„Juk Jehovos [Dievo] akys žvelgia į teisiuosius ir jo ausys girdi jų maldavimą; tačiau Jehovos veidas — prieš darančius bloga“ (1 Petro 3:12). Iš šių Biblijos žodžių aiškiai suvokiame, jog Dievas klausosi mūsų maldų. Tačiau jis ypač išklauso tuos, kas laikosi jo priesakų. Apie tai kitoje Biblijos eilutėje rašoma: „Ir turime tokį pasitikėjimą juo: ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų klausosi“ (1 Jono 5:14). Taigi nuoširdžiai besikreipiantieji į Dievą pagalbos turi suprasti, kokie prašymai yra pagal Jo valią.

„Melsdamiesi nekalbėkite to paties per tą patį“ (Mato 6:7).

KĄ SAKO ŽMONĖS?

Įvairių religijų išpažinėjai, pavyzdžiui, budistai, katalikai, hinduistai, musulmonai yra mokomi naudotis rožiniu. Taip jie mintinai kartoja tas pačias maldas ir skaičiuoja, kiek kartų jau sukalbėjo.

KĄ SAKO BIBLIJA?

Maldos turi plaukti iš sielos gelmių ir būti kuo nuoširdžiausios. Jų nereikia mokytis mintinai ar mechaniškai kartoti. Šventajame Rašte esame raginami: „Melsdamiesi nekalbėkite to paties per tą patį, kaip daro kitų tautų žmonės, mat jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nepasidarykite kaip jie, juk Dievas, jūsų Tėvas, dar jums neprašius žino, ko jums reikia“ (Mato 6:7, 8).

KODĖL TAI SVARBU?

Kai malda sakoma ne taip, kaip to nori Dievas, žmogus gali tiesiog veltui gaišti laiką, be to, rizikuoja Dievą įžeisti. Biblija mus perspėja, kad maldos tų, kurie nesielgia pagal Dievo valią, jam pasibjaurėtinos (Patarlių 28:9).

„Ieškokite Viešpaties, kai galima jį rasti, šaukitės jo, kai jis arti“ (Izaijo 55:6).

KĄ SAKO ŽMONĖS?

Kai kurie tikintieji meldžiasi Marijai, angelams ar vadinamiesiems šventiesiems, kaip antai Antanui Paduviečiui, kuris, kaip manoma, rūpinasi tiek dvasiniais, tiek žemiškais mūsų poreikiais, taip pat „šventajam“ Judui, neva gelbstinčiam papuolusius į beviltišką padėtį. Daug religingų žmonių meldžiasi tokiems „šventiesiems“ bei angelams, tikėdamiesi, kad šie užtars juos prieš Dievą.

KĄ SAKO BIBLIJA?

Tikrieji Dievo garbintojai turi melstis mūsų Tėvui, kuris yra danguje (Mato 6:9). Biblija skatina: „Dėl nieko nebūkite susirūpinę, bet visuose reikaluose malda ir maldavimu, su padėka jūsų prašymai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4:6).