LUZIJA ŠLUBUOJA KAIRE KOJA. Vaikystėje ji susirgo poliomielitu, labai užkrečiama liga, pažeidžiančia nervų sistemą. Kai merginai buvo šešiolika, šeimininkė, pas kurią ji dirbo, pasakė: „Dievas tave nubaudė paralyžiumi, nes buvai neklusni ir negera savo mamai.“ Net praėjus daugeliui metų Luzija prisimena, kokia sugniuždyta tada jautėsi.

KAI DAMARIS SUŽINOJO, KAD SERGA SMEGENŲ VĖŽIU, jos tėvas paklausė: „Ką tokio padarei, kad tau taip atsitiko? Tikriausiai ką nors labai blogo. Už tai Dievas tave ir baudžia.“ Damaris tie žodžiai labai prislėgė.

Kad ligos yra nuo Dievo, žmonės tiki jau ne vieną tūkstantį metų. Pasak knygos Manners and Customs of Bible Lands, Kristaus dienomis daugelis manė, kad „žmogus suserga dėl savo ar giminaičio nuodėmės, kad liga yra bausmė už nuodėmę“. Taip pat viduramžiais, kaip rašoma knygoje Medieval Medicine and the Plague, „kai kurie žmonės tikėjo, kad Dievas bausdamas juos už nuodėmes siunčia marus“. Taigi kai XIV amžiuje Europoje maras nusinešė milijonus gyvybių, ar tai buvo Dievo bausmė nedoriems žmonėms? O gal marą tiesiog sukėlė bakterinis užkratas, kaip vėliau nustatė mokslininkai? Ar Dievas siunčia ligas, kad kentėtume už savo nuodėmes? *

PAMĄSTYKITE. Jei ligos ir kančios yra pelnytos Dievo skirtos bausmės, kodėl tad jo Sūnus Jėzus gydė ligonius? Ar tai nereikštų, kad jis priešinosi Dievo nustatytam teisingumui? (Mato 4:23, 24) Jėzus niekada nebūtų elgęsis priešingai Dievo valiai. „Visada darau, kas jam patinka“, – sakė jis. Taip pat pabrėžė: „Darau taip, kaip Tėvas man yra įsakęs“ (Jono 8:29; 14:31).

Biblijoje aiškiai sakoma, kad Dievas Jehova „teisus ir patikimas“ (Pakartoto Įstatymo 32:4). Pavyzdžiui, Dievas niekada nesukeltų lėktuvo katastrofos ir nepražudytų šimtų nekaltų žmonių tam, kad nubaustų vieną juo skridusį asmenį. Ištikimas Dievo tarnas Abraomas sakė: „Ne tavo [Dieve] būdas daryti tokį dalyką – žudyti teisųjį kartu su nedorėliu. [...] Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“ (Pradžios 18:25). Biblijoje taip pat sakoma: „Neįmanoma, kad Dievas bloga darytų, kad Visagalis neteisingai elgtųsi“ (Jobo 34:10–12, NW).

Jei atsitinka nelaimė, tai nėra Dievo bausmė už kokią nors mūsų nuodėmę. Pats Jėzus tai paaiškino, kai su savo mokiniais pamatė aklą nuo gimimo žmogų. „Mokiniai paklausė: ‘Rabi, kas nusidėjo, kad gimė aklas, – jis pats ar jo tėvai?’ Jėzus atsakė: ‘Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai. Tai tam, kad per jį Dievo darbai pasireikštų’“ (Jono 9:1–3).

Turint omenyje paplitusią neteisingą nuomonę, Jėzaus mokiniai tikriausiai nustebo išgirdę, kad dėl vyro įgimtos ligos nėra kaltas nei jis pats, nei jo tėvai. Jėzus ne tik išgydė to žmogaus aklumą, bet ir paneigė klaidingą įsitikinimą, esą, kančios yra bausmė nuo Dievo (Jono 9:6, 7). Kokia paguoda žinoti, kad ir šiais laikais dėl mūsų ligų Dievas nėra kaltas.

 Šventasis Raštas mus patikina

• „Tuo, kas bloga, Dievo neįmanoma mėginti ir jis pats nė vieno tuo nemėgina“ (JOKŪBO 1:13). Netrukus neliks „to, kas bloga“, kas žmoniją kankina daugelį amžių – ligų, skausmo ir mirties.

• Jėzus Kristus „išgydė visus sergančius“ (MATO 8:16). Išgydydamas visus pas jį atėjusius ligonius Dievo Sūnus parodė, ką Dievo Karalystė padarys pasauliniu mastu.

• „Jis [Dievas] nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo“ (APREIŠKIMO 21:3–5).

Kodėl žmonija patiria tiek daug skausmo ir sielvarto? Tai išsiaiškinti žmonės trokšta daugelį amžių. Jeigu Dievas nėra atsakingas dėl mūsų negandų, tai kas vis dėlto kaltas? Tai bus aptariama kitame straipsnyje.