Tai nuolatinis ir aktyvus neigiamas nusiteikimas kito žmogaus, žmonių grupės ar reiškinių atžvilgiu.

Neapykanta kyla dėl įvairių priežasčių. Kartais žmonės ima kitų nekęsti ne dėl to, ką jie daro, o dėl to, kas jie yra. Į tam tikros grupės asmenis pradedama žiūrėti kaip į blogio įsikūnijimą ir visokių problemų priežastį, jie laikomi prastesniais, keliančiais grėsmę, piktybiškais ir nepataisomais kenkėjais. Kai kada neapykanta žmogaus širdyje užgimsta dėl to, kad jis pats kadaise patyrė smurtą, neteisybę ar išgyveno kokį sukrečiantį įvykį.

Neapykanta kokiai nors grupei žmonių gali kilti net neturėjus su jais tiesioginio kontakto. Neigiamą požiūrį į tam tikrus asmenis galima perimti nesąmoningai, pavyzdžiui, iš artimųjų ar iš žmonių, kurie mums yra autoritetas. Taip nejučia individuali neapykanta virsta kolektyvine.

Kai suprantame, iš kur kyla neapykanta ir kaip ji plinta, paaiškėja, kodėl neapykantos pasaulyje tiek daug. Vis dėlto Biblijoje kalbama, kad neapykantos šaknys kur kas gilesnės.

NEAPYKANTOS ŠAKNYS GLŪDI NE ŽMONIJOJE. Viskas prasidėjo, kai vienas iš Dievo angelų, kurį dabar vadiname Šėtonu, sukilo prieš Dievą. Biblijoje pasakyta, kad Šėtonas „nuo pradžių buvo žmogžudys“, „melagis ir melo tėvas“ (Jono 8:44; 1 Jono 3:11, 12). Jis sėja neapykantą ir agresiją, yra žiaurus, piktas ir pagiežingas (Jobo 2:7; Apreiškimo 12:9, 12, 17).

ŽMOGUS IŠ PRIGIMTIES LINKĘS Į BLOGA. Nuo Dievo nusisuko ir pirmasis žmogus Adomas. Nusidėdamas Dievui jis prarado tobulumą. Nuodėmingumą ir netobulumą paveldėjo ir visi jo palikuoniai (Romiečiams 5:12). Štai jau patį pirmą Adomo sūnų Kainą užvaldė neapykanta ir jis nužudė savo brolį Abelį (1 Jono 3:12). Aišku, ne visi žmonės yra blogi, daugelis geba mylėti ir kitus atjausti. Tačiau dėl paveldėto nuodėmingumo daugybė žmonių pasiduoda savanaudiškumui, pavydui, išdidumui, o iš šių blogybių dažnai kyla ir neapykanta (2 Timotiejui 3:1–5).

NEAPYKANTA GIMSTA IŠ NEPAKANTOS. Biblijoje rašoma, kad „visas pasaulis yra piktojo [Šėtono] valdžioje“ (1 Jono 5:19). Ši pikta dvasinė būtybė veikia žmonių mąstymą ir elgesį, kursto nepakantą. O iš nepakantos gimsta neapykanta, priešiškumas, smurtas, agresija, kuri pasireiškia tiek žodžiais, tiek veiksmais.

Tačiau Biblija ne tik atskleidžia neapykantos priežastis, bet ir parodo išeitį.