KO JEHOVA tikisi iš tų, kurie nori garbinti jį priimtinai? Ar jis reikalauja tobulumo ir todėl mes, netobuli žmonės, niekada negalėsime jam įtikti? O gal jis nesitiki daugiau, negu pajėgiame? Atsakymus žinoti svarbu, kad tarnaudami Dievui jaustume džiaugsmą. Patyrinėkime, kaip pranašas Michėjas apibendrino Dievo reikalavimus. (Perskaitykite Michėjo 6:8, NW.) *

„Jis pasakė tau [...], kas gera.“ Nereikia spėlioti, ko Dievas tikisi iš mūsų. Savo reikalavimus jis aiškiai išdėstė Biblijoje, ir jie yra tai, „kas gera“. Kitaip net būti negalėtų, juk „Dievas yra meilė“, todėl linki mums paties geriausio (1 Jono 4:8; 5:3). Jei laikomės jo nurodymų, tai ne tik malonu Dievui, bet ir naudinga mums (Pakartoto Įstatymo 10:12, 13).

„Ko Jehova prašo iš tavęs.“ Ar Dievas turi teisę ko nors iš mūsų prašyti? Taip, žinoma! Mums privalu jam paklusti kaip gyvybės Šaltiniui (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Tad kokie Dievo reikalavimai? Michėjas juos glaustai apibūdino trimis teiginiais. Pirmieji du daugiausia liečia mūsų elgesį su kitais žmonėmis, o trečias — santykius su Dievu.

„Elgtis teisingai.“ Hebrajiškas žodis, išverstas „teisingai“, pasak vieno žinyno, be kitko, nusako „dorumu ir sąžiningumu pagrįstus santykius visuomenėje“. Dievas nori, kad su kitais žmonėmis elgtumės laikydamiesi jo nustatytų teisingumo normų, o tai reiškia, jog turime būti nešališki, dori, sąžiningi (Kunigų 19:15; Izaijo 1:17; Hebrajams 13:18). Kai kitiems darome, kas teisinga, jie savo ruožtu jaučia paskatą elgtis teisingai su mumis (Mato 7:12).

„Mylėti gerumą.“ Dievas prašo mūsų ne tik rodyti, bet ir mylėti gerumą. Hebrajiškas žodis chesed, išverstas „gerumas“, taip pat gali būti verčiamas „ištikima meilė“. Pasak vieno biblisto, „meilė, gailestingumas ir gerumas nėra tikslūs [chesed] vertimai; jo prasmės nenusako nė viena šių dorybių atskirai, bet tik visos kartu“. Jeigu mylime gerumą, rodome jį noriai, ir mums malonu padėti vargstantiems. Taip patys patiriame, jog didesnė laimė yra duoti (Apaštalų darbų 20:35).

„Kukliai vaikščioti su savo Dievu.“ Biblijoje žodžiu „vaikščioti“ gali būti nusakoma tam tikra elgsena. Vaikštome su Dievu, jeigu laikomės Biblijoje nurodyto gyvenimo kelio. Eidami tuo keliu turime būti kuklūs. Kodėl? Kuklumas padeda tikroviškai vertinti savo padėtį Dievo akivaizdoje ir pripažinti savo ribotumus. Taigi „kukliai vaikščioti su Dievu“ reiškia turėti realistišką požiūrį į tai, ko jis iš mūsų tikisi ir ką galime padaryti.

Laimei, Jehova niekada iš mūsų nereikalauja daugiau, negu pajėgiame. Jis patenkintas, kai stengiamės tarnauti jam tiek, kiek leidžia jėgos (Kolosiečiams 3:23). Dievas supranta, jog esame netobuli (Psalmyno 103:14). Jeigu esame kuklūs ir patys pripažįstame savo ribotumus, vaikščioti su Jehova mums bus džiaugsmas. Ar nevertėtų jums pasidomėti, kaip galite pradėti vaikščioti su Dievu? Kas su juo vaikšto, tą jis gausiai laimina (Patarlių 10:22, Brb).