Tikriausiai sutiksite, kad knyga, laikoma Dievo Žodžiu, turėtų būti unikali. Biblija tokia ir yra. Išspausdinta milijardai jos egzempliorių šimtais kalbų. Biblijoje glūdinti išmintis turi galią padėti žmonėms keistis į gera. (Perskaitykite 1 Tesalonikiečiams 2:13; 2 Timotiejui 3:16.)

Žinome, kad Biblija yra knyga nuo Dievo, nes joje tiksliai išpranašauti ateities įvykiai. Be Dievo pagalbos to padaryti negalėtų joks žmogus. Pavyzdžiu paimkime Izaijo knygą. Oloje netoli Negyvosios jūros buvo rastas Izaijo knygos rankraštis, datuojamas daugiau nei šimtmečiu prieš Jėzaus gimimą. Jame rašoma, kad Babilono miestas taps negyvenamas. Ši pranašystė išsipildė praėjus daugeliui metų po Jėzaus mirties. (Perskaitykite Izaijo 13:19, 20; 2 Petro 1:20, 21.)

Biblija buvo rašoma apie 1600 metų. Bibliją rašė maždaug 40 vyrų, ir jie nuosekliai plėtojo tą pačią temą. Kaip tai įmanoma? Jiems vadovavo Dievas. (Perskaitykite 2 Samuelio 23:2.)

Kartais Biblijos rašytojams Dievas žinią perduodavo per angelus, kartais siųsdavo regėjimus ar sapnus. Paprastai Dievas duodavo rašytojui mintį ir leisdavo ją išreikšti savais žodžiais. (Perskaitykite Apreiškimo 1:1; 21:3-5.)