Pastaruosius 30 metų Jehovos liudytojai Eritrėjoje patiria žiaurų persekiojimą. Nuo 1994-ųjų daugiau kaip 270 brolių ir sesių dėl savo tikėjimo buvo neteisėtai įkalinti ir net kankinami. Šiuo metu kali 64 mūsų bendratikiai. Nė vienam iš jų nebuvo pateikti oficialūs kaltinimai ir nė vienas iš jų nestojo prieš teismą.

1994 m. spalio 25 d. Eritrėjos prezidentas Isajas Afeverkis išleido dekretą, kuriuo visiems šalyje gimusiems Jehovos liudytojams buvo panaikinta pilietybė. Tokio sprendimo priežastis – Jehovos liudytojų politinis neutralumas ir atsisakymas atlikti karo tarnybą. Jehovos liudytojai Eritrėjoje su priešiškumu susidurdavo dar iki 1994-ųjų, tačiau prezidentui išleidus minėtą dekretą persekiojimas tapo daug aršesnis. Per tolesnius kelis dešimtmečius šimtai brolių ir sesių buvo neteisėtai suimti, įkalinti, patyrė žiaurų elgesį.

2020 m. gruodžio–2021 m. vasario mėnesiais iš kalėjimo buvo išleisti 32 Jehovos liudytojai ir tai suteikė vilčių, kad situacija Eritrėjoje pagerės. Deja, taip nenutiko. Daugiau kaip 20 Jehovos liudytojų iš kalėjimo nebuvo išleisti, taip pat buvo vykdomi nauji areštai. 2024 m. rugsėjo pabaigoje policijos pareigūnai įsiveržė į nuosavą namą ir suėmė 25 asmenis, susirinkusius taikiai pasikalbėti apie Bibliją. Tarp suimtųjų – trys bendratikiai, vyresni nei 80 metų, šešis mėnesius nėščia sesė ir du nepilnamečiai. Abu vaikai vėliau buvo paleisti, o visi suaugusieji perkelti į Mai Servos kalėjimą.

Už tikėjimą kalinami bendratikiai patiria žiaurų elgesį ir gyvena itin prastomis sąlygomis. Brolis Negedė Teklemariamas, kalėjęs 26 metus, prisimena: „Kalėjime mus surišdavo virvėmis, sargybiniai su mumis elgėsi baisiai, mus žiauriai mušdavo, vertė dirbti alinantį darbą. [...] Jie tiesiog laukė, kol [...] mirsime.“ Labai liūdna, tačiau dėl baisių sąlygų kalėjime keturi broliai mirė, dar trys mirė netrukus po to, kai buvo paleisti į laisvę.

Broliai ir sesės, kurie nėra įkalinti, taip pat susiduria su dideliais sunkumais. Dėl to, kad neturi pilietybės, daugelis neteko darbo, namų, negali laisvai keliauti. Kai kuriuos dėl jų krikščioniško neutralumo užgaulioja ar net užpuola kaimynai ir valdžios pareigūnai. Jauni Jehovos liudytojai negali gauti pilno išsilavinimo, nes iš visų norinčių baigti mokslus valdžia reikalauja įsirašyti į karinius mokymus.

Skaudu girdėti, kad persekiojimai Eritrėjoje nesiliauja. Tačiau esame tikri, kad Jehova neapleis brolių ir sesių, tvirtai atlaikančių dešimtmečius trunkantį priešiškumą. Meldžiamės, kad jis ir toliau stiprintų visus, kas dėl savo tikėjimo patiria „skaudžių išbandymų“ (1 Petro 4:12–14).